Gydytojai atskleidė pacientams dažnai skiriamas, bet nereikalingas gydymo procedūras

Karališkųjų medicinos koledžų akademija (angl. Academy of Medical Royal Colleges) atliko tyrimą, kurio metu 11 skirtingų sričių medicinos ekspertai atskleidė procedūras, kurios, anot jų, pacientams neduoda jokios naudos. Arba jos duoda itin mažai.

 

Priverčia gydytojus skirti nereikalingus vaistus

Pavyzdžiui, tyrime teigiama, jog vyresnėms negu 45 metų amžiaus moterims menopauzės diagnozei nereikia atlikti kraujo tyrimo, o rentgeno spinduliai, ko gero, nepadės išsiaiškinti, kodėl jums skauda nugaros apačią.

Tyrimo rezultatai buvo panaudoti „Choose Wisely“ (liet. „Rinkis atsakingai“) kampanijoje, kuria yra siekiama pabrėžti, jog atviras ir nuoširdus bendravimas tarp gydytojo ir paciento yra būtinas.

Tyrime pacientams taip pat patariama, jog:

  • Vanduo iš krano yra lygiai taip pat tinkamas žaizdoms valyti kaip ir fiziologinis tirpalas.
  • Riešą susilaužiusiems vaikams gipsas nėra būtinas – trauma sugis lygiai taip pat greitai ir nuimamame įtvare.
  • Bronchiolitu ar kitomis kvėpavimo ligomis sergantys vaikai įprastai greičiau pasveiksta negerdami vaistų.
  • Kūdikio širdies elektroninis stebėjimas reikalingas tik gimdymo metu, jeigu yra didesnė nei įprastai komplikacijų rizika.
  • Chemoterapija gali palengvinti vėžio simptomus, bet jo negali išgydyti, ir greičiausiai sukels tik dar daugiau nepatogumų paciento paskutiniais gyvenimo mėnesiais.
  • Prostatos specifinio antigeno (PSA) testas nepadės prailginti gyvenimo ir gali tik sukelti nereikalingą nerimą pacientui.

Anot tyrimą atlikusių akademijos ekspertų, išsigandę pacientai JK dažnai priverčia gydytojus jiems skirti nereikalingus vaistus ar gydymo procedūras, o tai tik dar labiau apsunkina NHS kovą su per aukštu medikalizacijos lygiu. Pavyzdžiui, jau kurį laiką JK šeimų gydytojams liepta vengti pacientams išrašyti antibiotikų.

Ekspertai teigia, kad pas gydytoją besilankantys pacientai turėtų klausti kelių pagrindinių klausimų, norint išsiaiškinti labiausiai tinkantį gydymo būdą:

  • Ar man tikrai reikia šio testo, vaistų ar procedūros?
  • Kokios yra rizikos ir galimi šalutiniai poveikiai?
  • Ar yra paprastesnė, saugesnė gydymo galimybė?
  • Kas nutiks, jeigu aš nieko nedarysiu?

Profesorė ir akademijos prezidentė Dame Sue Bailey teigė, kad svarbiausia, jog tiek gydytojai, tiek pacientai užtikrintų, jog skiriamas gydymas yra tikrai būtinas: „Medicininė ar chirurginė intervencija nėra vienintelis būdas atsikratyti ligos, o „daugiau“ medicinoje ne visada reiškia „geriau.“

 

 

Šaltinis: Anglija Today

 

Palikite komentarą