7 vaistų vartojimo klaidos, kurias darome kiekvienas

Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad netinkamai informuoti pacientai, vartodami gydytojo paskirtus vaistus, gali pakenkti savo sveikatos būklei. Klivlendo klinika (JAV) atliko tyrimą, kurio metu vaistininkų prašė išskirtis 7 dažniausius mitus, kuriais tiki receptinius ir ne tik vaistus vartojantys pacientai.

1 mitas. Jei paskirta vaisto dozė nenumalšina skausmo, galima pačiam padidinti dozę.

Gydytojas paskyrė vieną ar kitą dozę atsižvelgdamas į paciento būklę ir ją mažinti, ar didinti, yra pavojinga sveikatai, o kartais net gyvybei. Netyčinis vaistų perdozavimas ar kepenų pažeidimai – tai tik keli iš blogesnių variantų, kurie gali įvykti nesilaikant gydytojo ir/ar vaistininko nurodymų.

Puikus pavyzdys – acetaminofenas (paracetamolis, firminiai pavadinimai – „Efferalgan“, “Tylenol“, „Apap“, „Panadol“, sudėtiniai preparatai askofenas, citramonas, „Coldrex“, „Daleron Cold“, „Fervex“, „Gripex“, „Saridon“, „Tylenol Cold“, „Thera Flu“ ir kt.) – nereceptinis vaistas, plačiai vartojamas silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui malšinti bei karščiavimui mažinti. Tačiau besaikis jo vartojimas yra viena dažniausių kepenų pažeidimo priežasčių.

Tyrimai parodė, kad didžiausią riziką perdozuoti sudarė periodinis vaisto skyrimas ir vartojimas vaistų, kurie turi 500 mg acetaminofeno. Didesnę tikimybę viršyti dozę turėjo pacientai, sergantys osteoartritu ir tie, kurie vartojo daugiau nei vieną sudėtinį preparatą, turintį  acetaminofeno.

2 mitas. Jei pasijutau geriau, nebūtina toliau vartoti paskirtų vaistų.

Puikus pavyzdys – netinkamas ir toks dažnas (!) antibiotikų vartojimas. Tarkime, jei gydytojas jums paskyrė antibiotikus  – svarbu – tai vartokite juos būtent taip, kaip paskyrė. Laikotarpis, kai yra nustatyta, kiek reikia vartoti – penkias, septynias ar dešimt dienų – ne šiaip sau  sugalvotas. Svarbiausia – vartokite ne trumpiau.

Sveikatos specialistai žino ne vieną atvejį, kai pacientas po kelių dienų nutraukia gydymą, nes pasijuto geriau, tačiau ta bakterija, kuriai buvo skirti antibiotikai, lieka mūsų organizme, tebūnie ji silpnesnė, bet ji lieka. Bakterija –  gyvas organizmas, jis nori išgyventi, ir jis sukuria tokius apsauginius mechanizmus, kad kitą kartą tos pačios ligos, tų pačių simptomų, paskyrus tą patį antibiotiką, vaistai gali nebeįveikti.

3 mitas. Natūralūs papildai yra saugesni sveikatai nei paskirti gydytojo.

Deja, ne retas vis dar dažnai painioja terminus „natūralus“ ir „sveikas“. Tarp šių dviejų terminų neturėtų būti dedamas lygybės ženklas, ir ne visuomet „natūraliu“ deklaruojamas preparatas yra veiksmingesnis nei „cheminis“.

Jeigu apniks dvejonės, visuomet prisiminkite, kad daugelyje Vakarų Europos šalių ir JAV „natūraliems maisto papildams“ taikoma žemesni kokybės reikalavimai nei „cheminiams“ vaistams. Taip pat, nepasiduokite homeopatų gundymams – mokslininkai yra pripažinę, kad „homeopatiniai vaistai“ negali egzistuoti, nes jie – tik paprastas cukrus. O gydytis reikėtų vaistais, o ne cukrumi, kurio ir taip suvartojame per daug.

4 mitas. Antibiotikai tinkami bet kuriam susirgimui gydyti.

Pradėkime nuo to, kad ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija, ir ne kiekviena infekcija yra sukeliama bakterijų. Antibiotikai žudo arba sustabdo tik bakterijų augimą, virusinių bakterijų, t.y. virusų, antibiotikai negydo. Todėl tokiais atvejais kaip peršalimas ar gripas, antibiotikai tiesiog neveikia.

Vis dar reikia priminti visuomenei – nevartokite artimiesiems skirtų antibiotikų. Žmonės savo vaistinėlėse laiko antibiotikų likučius, „apsisaugoti jeigu kas“. Geriau jau tuos vaistus atiduotų į vaistinę, kurios privalo priimti nesuvartotus ar pasibaigusio galiojimo vaistus. Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės griebiasi antibiotikų, tada, kad jų nereikia.

5 mitas. Gydytojui ar vaistininkui nebūtina sakyti, kokius vitaminus vartoju.

Ankstesniais metais atliktų tyrimų duomenimis, net 63 proc. JAV gyventojų kas dieną išgeria vieną ar daugiau vitaminų, kitų maisto papildų dozę. Ir nors daugelis mano, kad „vitaminų per daug nebūna“, deja, tai nėra tiesa. Medikai įspėja, jog per didelis vitaminų suvartojimas gali būti pavojingas sveikatai. Vitaminų bei mineralinių medžiagų organizmas gauna iš šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, pupų, mėsos, žuvies. Subalansuota mityba pilnai aprūpina organizmą visais reikalingais vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti papildomo vitaminų ar maisto papildų vartojimo.

Vienos dažniausiai „perdozuojamų“ vitaminų rūšių – tai vitaminas E ir kalis. Tyrinėjamas ir diskutuojamas yra teigiamas E vitamino poveikis visų frakcijų riebalams. Deja, duomenys, jog E vitaminas gali mažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje žmonėms, yra labai silpni. Bet nepaisant šio fakto, nėra duomenų, kad vitaminas E didintų cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jeigu yra gydytojų nustatyta alergija ar jautrumas E vitaminui, rekomenduojama riboti ypač daug jo turinčius produktus.

Štai kalis reguliuoja skysčių pusiausvyrą organizme, tačiau kalio perdozavimas yra pavojingas – jis gali sukelti aritmiją ir net širdies sustojimą. Beje, kuo mažiau organizme skysčių, tuo mažiau kalio jam reikia. Medicinoje žinomas atvejis, kai žmogus mirė persivalgęs… bananų.

6 mitas. Geriausia vaistinius preparatus laikyti vonioje ar šalia virtuvinės kriauklės.

Didžioji dalis žmonių, o ypatingai sergančių lėtinėmis ligomis ir vaistus vartojančių reguliariai, tabletes, miltelius, ampules ir kitus vaistinius preparatus laiko lengvai pasiekiamose ir prisimenamose vietose, kaip vonios kambarys, virtuvė ar spintelė prie lovos.

Nors pastarasis pasirinkimas ir nėra blogas, deja pirmieji du – nerekomenduotini. Vonios kambaryje dėl karščio gali prarasti savo veiksmingumą, sukelti šalutinius poveikius. Tarkime, karštis gali „atskirti“ aspirino tabletėse esančias acetines ir salicilines rūgštis, kurios sukels dirginimą skrandyje.

Šeimoms, turinčioms mažus vaikus, vaistų laikymo vieta ir jos pasiekiamumas taip pat turi būti labai svarbus.

7 mitas. Nesvarbu, kuo užgeri tabletę.

Sveikatos priežiūros specialistai tabletės ir piliules rekomenduoja užgerti 50–100 ml virintu arba geriamuoju vandeniu nebent instrukcijoje būtų nurodytas kitoks skysčio kiekis.  Antibiotikai ir vaistai, kuriuose yra kofeino ir kalcio, nesuderinami su pienu ir angliarūgšte prisotintais gėrimais. Rūgščios sultys silpnina eritromicino poveikį, bet daro veiksmingesnius migdomuosius. Amidopiriną ir ibufropeną organizmas pasisavina lėčiau dėl vynuogių ir juodųjų serbentų sulčių. O alkoholinių gėrimų, net tokių silpnų kaip alus, gydymosi laikotarpiu teks atsisakyti. Juk spiritas – universalus skiediklis, todėl sutrikdo vaistų pasisavinimą ir gali pakeisti organizmo reakciją į medikamentą.

Dėl svaigiųjų gėrimų vartojimo atsirandantys šalutiniai reiškiniai gali būti pavojingi ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Pavyzdžiui, dėl taurės vyno ir aspirino derinio gali atsirasti skrandžio opa, o vartojant kraujo spaudimą mažinančius vaistus ir išgėrus stipraus alkoholinio gėrimo kraujospūdis gali sumažėti staiga ir labai smarkiai. Net tokie, atrodytų, nekalti kraujagysles siaurinantys vaistai nuo slogos dėl alkoholio poveikio gali sukelti arterijų spazmus ir labai padidinti kraujospūdį.

Preparatus nuo rėmens labiausiai tinka užgerti šarminiu mineraliniu vandeniu, o turinčiuosius geležies – rūgštiniu mineraliniu vandeniu arba rūgščiomis sultimis – apelsinų, citrinų, greipfrutų, granatų, obuolių, bet tik ne kava, arbata, pienu arba šarminiu mineraliniu vandeniu. Kai kuriuos vaistus reikalinga vartoti su maistu, apie tą taip pat turėtų įspėti gydytojas arba vaistininkas.