80 proc. šių mirtinų ligų galime išvengti, vien pakeitę gyvenimo būdą

Statistika liudija, jog maždaug kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.  Tam, kad mirčių skaičius sumažėtų, ypač svarbu šių ligų prevencija. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai, rūpindamiesi kraujotakos sistemos ligų prevencija, pradėjo vykdyti programą „Mano širdis – mano gyvenimas.“

Kuris žmogus yra sveikas?

„Mano širdis – mano gyvenimas“ yra šviečiamoji – mokomoji programa, padedanti žmonėms išugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius, – pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos koordinatorė Vilma Miglinė:

„Užsiėmimai jau sėkmingai vykdomi Karoliniškių ir Vilniaus rajono centrinėje poliklinikose, o nuo kovo mėnesio pradėsime dirbti Antakalnio, Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Respublikinėje Vilniaus poliklinikoje ir Baltupių šeimos medicinos centre. Manome, kad geriausio rezultato būtų galima pasiekti, jeigu gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai suvienytų jėgas ir bendro tikslo siektų kartu. Todėl mūsų tikslas yra bendradarbiauti su kuo daugiau pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kad programa būtų prieinama kuo didesniam žmonių skaičiui, nesvarbu, kuriai poliklinikai jie priklauso – grupes galima lankyti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje.“

Apie galimybę dalyvauti nemokamoje programoje praėjusių metų rugsėjo mėnesį Vilniaus visuomenės sveikatos biuras paskelbė žiniasklaidoje. Susirinko dvi grupės po 18 žmonių. Buvo kviečiami tie žmonės, kurie dar neserga ŠKL, tačiau turi riziką jomis sirgti, pavyzdžiui, turi padidintą kraujospūdį, yra nutukę, serga II tipo cukriniu diabetu, rūko arba jų šeimose pasitaikė ankstyvų ŠKL atvejų. Turintieji šiuos (vieną ar kelis) rizikos veiksnius, pagal programos nuostatus, dar ir turi būti tam tikro amžiaus: moterys nuo 50 iki 65 metų, vyrai nuo 40 iki 55 metų. O koks žmogus yra sveikas? Tas, kuris nerūko, daug juda, jo sistolinis kraujospūdis yra žemesnis kaip 140 mmHg, o bendrasis cholesterolis – ne daugiau nei 5 mmol/l, tame tarpe MTL cholesterolio koncentracija kraujyje yra mažesnė nei 3 mmol/l.

Motyvuoti pacientai

Tai, kad žmogus šiandien jaučiasi sveikas, dar nereiškia, kad jis nesusirgs po 10 metų. Jei ir toliau nesirūpins sveikata, gali būti, kad vieną dieną liga trenks kaip žaibas. Aterosklerozė vystosi palaipsniui, nuo „blogojo“ cholesterolio atsiradusios plokštelės pažeidžia kraujagysles po truputėlį, kol vieną dieną ištinka infarktas ar insultas. Gerai, jei žmogus, pasijutęs blogai, dar spėja į ligoninę. O jeigu ne?

Į pirmąsias grupes atėjo labai motyvuoti žmonės, jie norėjo koreguoti gyvenimo būdą. Programos metu užsiėmimus vedė gydytojas kardiologas, dietologas, kineziterapeutas, psichologas ir visuomenės sveikatos specialistas, kartą per savaitę dalyviai ateidavo į kineziterapeutės vedamas mankštas. Labai svarbu tai, kad su kiekvienu žmogumi dirbama individualiai – dalyviams buvo sudarytas individualus mitybos planas, teikiamos konsultacijos ir atliekamos atitinkamos korekcijos.

Kineziterapeutė, atsižvelgdama į amžių, svorį, fizinę būklę ir pomėgius, kiekvienam dalyviui sudarė fizinio aktyvumo planus. Pasibaigus programai dalyviai tvirtino, kad pagerėjo jų bendra savijauta, padidėjo fizinis aktyvumas, jie pradėjo vartoti daugiau daržovių ir vaisių, sumažino riebaus, saldaus ir sūraus maisto vartojimą. Tai parodė ir kūno masės bei liemens apimties pokyčiai po programos. Kūno masė vidutiniškai sumažėjo 1,45 kg (svyravo nuo 0,4 kg iki 2,6 kg), liemens apimtis – 2,5 cm (svyravo nuo 0 cm iki 8 cm).

Pradeda mąstyti tik patyrę sveikatos sutrikimų

Geriausi specialistai visame pasaulyje jau seniai suprato, kad to, ką galima pasiekti prevencijos priemonėmis, neįmanoma padaryti jokiais gydomosios medicinos metodais. Juk dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje vystosi aterosklerozė, tada pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka kraujo tekėjimas jomis. Dažniausiai kraujotaka sutrinka širdyje ir smegenyse, dėl to žmonės miršta ar lieka neįgaliais.

Ligų pasekmės gydomos įvairiausiais vaistais ir chirurginėmis operacijomis – taip gydytojai gelbsti žmonių gyvybes. Tačiau šiais metodais nepanaikinamos tikrosios ligų priežastys, tik simptomai. Deja, dažniausiai žmonės tik patyrę sveikatos sutrikimų pradeda suprasti, kad tikrai reikia keisti gyvenimo būdą. Tuomet atsiranda ir motyvacijos, ir valios, ir staiga gyvenimas tampa nepaprastai brangus. Deja, dažnai jos stokojama. Asmeninė motyvacija turbūt ir yra didžiausia problema, o jos stoka – žmogaus priešas.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, remdamiesi tyrimais, yra padarę tokias išvadas: jei žmonės vadovautųsi racionalios mitybos principais, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 90 proc. II tipo cukrinio diabeto ir netgi 30 proc. onkologinių ligų. Akivaizdu, jog sveikai gyventi apsimoka labiau, nei gulėti suparalyžiuotam po insulto.

 

 

 

Šaltinis: BNS

Komentarų nėra