Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Kaip jis skiriasi vaikų ir suaugusiųjų amžiuje?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) – tai būklė, kuri pasireiškia padidėjusiu vaiko aktyvumu, impulsyvumu ir savikontrolės stoka. Šis sutrikimas beveik tris kartus dažniau diagnozuojamas berniukams, taip pat dažniau miestų, nei kaimų vaikams. Pasitaikymo tarp vaikų dažnį tiksliai nurodyti sunku, nes įvairių tyrimų duomenimis jis svyruoja nuo 1-2% net iki 10%. Nežinomi ir aktyvumo ir dėmesio sutrikimo konkretūs etiologiniai veiksniai. Manoma, kad jo vystymuisi gali turėti reikšmės nepalankus biologinių, psichologinių bei socialinių faktorių derinys.

Dažniausi aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai

Geriausiai visiems žinomas šio sutrikimo simptomas – tai padidėjęs vaiko aktyvumas, kuris pasireiškia jau ankstyvuoju raidos laikotarpiu. Naujagimiai ir kūdikiai būna nerimastingi, nuolat juda ir vartosi lovoje, dažnai pasikartoja sunkiai numaldomi vaiko verksmo epizodai. Kiek vyresniems vaikams gali pasireikšti ir verbalinis hiperaktyvumas, kai vaikas pats be atvangos kalba, o kito žmogaus išklausyti nesugeba. Tačiau vertinant hiperaktyvumą reikia nepamiršti, jog tai sąlyginė sąvoka ir tai, kas vienam yra normalu, kitam gali atrodyti kaip patologija.

Kitas dažnas simptomas yra dėmesio trūkumas, kuris pasireiškia užmaršumu, nuolatiniu išsiblaškymu, nesugebėjimu planuoti ir konstruktyviai organizuoti savo veiklą. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams nepaprastai sunku sukaupti ir ilgą laiką išlaikyti dėmesį ties viena užduotimi. Jaunesniesiems labiau būdingas išoriškai pasireiškiantis išsiblaškymas. Vaikams sunku atsiriboti nuo nereikšmingų mus supančios aplinkos dirgiklių (mašinų ūžesio, buitinių garsų), jie pastebi ir girdi viską, kas vyksta aplinkui ir nebegali sutelkti dėmeio ties atliekama veikla. Paaugliams ir suaugusiems labiau būdingas vidinis išsiblaškymas, kitaip dar vadinamas „sapnavimu“ dienos metu. Kiekvienas kartais užsisvajojame, tačiau jei tai ima kliudyti atlikti įprastas kasdienes užduotis, tai turėtų būti laikoma sutrikimu.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintys vaikai dažnai įkyri ir erzina kitus dėl savo impulsyvumo – dar vieno reikšmingo nagrinėjamo sutrikimo simptomo. Impulsyvumas – tai nesugebėjimas sustoti ir pagalvoti prieš ką nors sakant ar darant. Impulsyviems vaikams nepaprastai sunku nustygti vietoje, jie dažnai pradeda atsakinėti į klausimą iki galo jo neišklausę, dažnai įsiterpia viduryje sakinio. Tokie vaikai dažniausiai imasi veiklos prieš tai jos neapgalvoję, todėl neretai pakliūna į nelaimingus atsitikimus ir dėl savo neapdairumo patiria įvairiausių traumų.

Sutrikimas diagnostika dažnai uždelsta

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai paprastai pasireiškia vaikams iki 7 metų mažiausiai dviejose skirtingose aplinkose – pavyzdžiui, mokykloje ir namuose. Dažniausiai būdingus aktyvumo sutrikimų požymius (perdėtai didelį judrumą, impulsyvumą, nesugebėjimą susikaupti) tėvai pastebi vaikui esant dviejų ar trejų metų. Pirmiausia iškylančius sunkumus tėvai bando spręsti savarankiškai ir į gydytojus kreipiasi tuomet, kai situacija tampa nebevaldoma. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas paprastai diagnozuojamas 5-7 metų, kai dėl minėtų simptomų vaikui sunku išbūti kolektyve ir bendrauti su bendraamžiais, atsiranda didelių sunkumų mokykloje, o namuose nenurimsta kasdieniai tėvų ir vaiko barniai. Sutrikimo diagnostika yra sudėtinga – reikalinga nepaprastai išsamiai surinkta anamnezė iš tėvų, auklėtojų ir mokytojų bei nuodugnus vaiko elgesio tyrimas. Diagnozė yra paremta elgesio kriterijais, tad nepaprastai svarbu išsiaiškinti vaiko elgesio ypatumus įvairiomis aplinkybėmis, taip pat lyginti vaiko elgesį su to paties amžiaus vaikų elgesio ir aktyvumo normomis.

Kompleksinis gydymas – efektyviausias

Hiperkinezinių sutrikimų požymiai yra ryškiausi mokykliniame amžiuje. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad esant lengvai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo formai gali būti efektyvios ir psichosocialinės intervencijos, tačiau paprastai daugiausiai naudos suteikia kartu su jomis derinamas medikamentinis gydymas. Psichosocialinės intervencijos taikomos sutrikus vaiko elgesiui ir socialiniam bendravimui, o dėmesio trūkumas, impulsyvumas bei padidėjęs aktyvumas gali būti gydomi ir medikamentais.

Nepaprastai svarbu konsultuoti ir mokyti tėvus, darželio auklėtojus ar mokytojus, patį vaiką. Hiperaktyvūs vaikai daug geriau supranta ir įsimena, kai jiems pateikiama vizualiai struktūruota dienotvarkė, vadovaujamasi vaizdiniais užduočių pateikimo principais. Taip pat vaikams taikoma kognityvinė elgesio terapija, kurios metu siekiama vaiką išmokyti kontroliuoti jo impulsyvumą, ugdyti savikontrolę, užbaigti pradėtus darbus. Taip pat vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, labai svarbu atrasti tinkamą popamokinę veiklą, sporto šaką ir skirti pakankamai daug fizinio krūvio.

Medikamentinis gydymas skiriamas ne visada, dažniau tais atvejais, kai dėmesio ir aktyvumo sutrikimai daro didelę žalą mokyklinei veiklai, tėvų ir vaiko santykiams, o vykdomos psichosocialinės intervencijos nepadeda. Pirmiausiai pasirenkami stimuliantų grupės medikamentai yra metilfenidatas bei deksamfetaminas. Tricikliai antidepresantai ir α2 agonistai (klonidinas bei guanfacinas) yra antros eilės vaistai.

Kartu pasireiškia ir kiti sutrikimai

Vaikų ir paauglių psichiatrijoje dažnai nustatomi kartu pasireiškiantys sutrikimai – jie vadinami komorbidiniais. Vaikams, kuriems nustatomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, labai dažnai pasitaiko ir elgesio bei emocijų sutrikimų. Deja, emocijų sutrikimai šiems vaikams dažnai lieka nepastebėti, kadangi jie yra nuolat kritikuojami dėl per didelio judrumo, neklusnumo, nuolatinio išsiblaškymo ir blogo elgesio. Emocijų sutrikimai gali būti ir antriniai, kylantys dėl kasdien vaiką traumuojančių aplinkybių ir nuolatinio barimo. Taip pat aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams dažniau pasitaiko tikai, autizmo spektro bei obsesinis kompulsinis sutrikimas. Net apie 40% atvejų kartu pasireiškia ir specifiniai mokymosi gebėjimų raidos sutrikimai bei kalbos suvokimo ir raiškos sutrikimai.

Sutrikimo pasireiškimo skirtumai vaikų ir suaugusiųjų amžiuje

Padidėjęs judrumas paprastai yra būdingiausias vaikams ir bėgant metams palaipsniui mažėja. Deja, dėmesio koncentravimo bei impulsyvumo problemos daugiau nei pusę vaikų lydi visą gyvenimą. Jei nustačius aktyvumo ir dėmesio sutrikimą netaikomas joks gydymas bei nesuteikiama reikiama pagalba, paaugliams ir suaugusiesiems kyla net penkis kartus didesnė rizika tapti priklausomiems nuo svaigalų, patirti įvairių socialinių sunkumų (dažnesni agresijos protrūkiai, teisėtvarkos pažeidimai). Taip pat šiems žmonėms dažniau nei bendrojoje populiacijoje diagnozuojami nerimo sutrikimai bei depresija. Taigi akivaizdu, jog kompetentinga aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnostika ir tinkamas gydymas gali nulemti sklandžią vaiko raidą bei aktyvų ir pilnavertį socialinį gyvenimą suaugus.

1 komentaras

  1. James says:

    Kviečiu prisijungti prie Lietuvos ADHD grupės suaugusiems. Ji uždara Facebook grupė, bet ją rasite tiesiog Facebook paieškoje surinkę „ADHD Lietuva“ ir pasirinkę grupes.

Palikite komentarą