Alergologė apie mūsų vaikus: alergija – išsivysčiusių šalių problema

„Besimokydama pirmuosiuose kursuose susidomėjau vaikų alergologija. Norėjau būti tuo savotišku detektyvu, kai ieškoma alergijos kaltininko, kurį nustatyti ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – su portalu lsveikata.lt kalbėjosi Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovė doc. dr. Odilija Rudzevičienė.
– Peržvelgus internetinius mamų forumus susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kyla vaikų alergijos maistui epidemija. Ar situacija išties tokia rimta?
– Prieš septynerius metus Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad išsivysčiusiose šalyse alergija tapo pagrindine vaikų epidemine liga. Pirmoji jos banga kilo prieš 30-40 metų, kai padidėjo sergamumas alerginiu rinitu bei bronchų astma. Paskutiniuosius 10-15 metų daugėja alergiškų maistui žmonių – tai antroji epidemijos banga. Vis dažniau alergija maistui diagnozuojama vaikams ir jaunuoliams, ypač padaugėjo gyvybei gresiančių vaikų alerginių reakcijų. Europoje alergija maistui – pagrindinė 0–14 metų amžiaus vaikų anafilaksijos priežastis. Mokslinių tyrimų duomenimis, maisto alergenai sukelia apie 35–57 proc. anafilaksinių reakcijų vaikams. Nepriklausomai nuo amžiaus, maistas sukelia 25 proc. mirčių nuo ūminių anafilaksinių reakcijų. Deja, tiek Europoje, tiek Lietuvoje dar labai mažai gyventojų žino, kad sunkios alerginės reakcijos gali baigtis mirtimi. Trūksta žinių apie alergiją maistui tiek medikams, tiek visuomenei.– Gal yra tam tikri rizikos veiksniai, kurių vertėtų vengti?
– Daugelis tyrimų parodė, kad stiprus maisto alergijos susiformavimo rizikos veiksnys yra kitos šios srities ligos arba įsijautrinimas alergenams šeimoje. Viename tyrime nustatyta, kad alergija maistui susiformavo 25 proc. vaikų iki septynerių metų amžiaus, kurių tėvai sirgo alerginėmis ligomis.

Lietuvos naujagimių kohortinio tyrimo metu nustatyta, kad vaikams, kurių mamos buvo alergiškos namų dulkių erkėms ir gyvūnams, reikšmingai dažniau buvo nustatytas įsijautrinimas maistui. Gimimas Cezario pjūvio operacijos metu buvo įsijautrinimo maistui rizikos veiksnys. Rūkymas nėštumo metu taip pat susijęs su alergija maistui.

– Vis dėlto ne mitas, kad dalį alergijų galima tiesiog „išaugti“?
– Galima sakyti, taip. Dauguma vaikų „išauga“ alergiją maistui, bet būtina periodiškai kartoti provokacinius oralinius mėginius, kad būtų užkirstas kelias nereikalingoms ilgalaikėms eliminacinėms dietoms.
Bet tai nereiškia, kad alergijos yra menkas sveikatos negalavimas. Ši liga tiek vaikui, tiek jo šeimai labai pablogina gyvenimo kokybę. Tarkim, sergant atopiniu dermatitu, kai nuolat kankina niežulys, vaikas negali išsimiegoti. Dėl to kenčia ir tėvai. Arba esant maisto alergijai, keičiasi šeimos mitybos įpročiai, sukeliamas stresas, baiminamasi valgyti ne namie. O jeigu yra buvusios arba gresia anafilaksinės reakcijos, tai dar daugiau sustiprina nuolatinį stresą.

– Kokių yra vaikų alergijos diagnostikos naujovių? Ar turime pakankamai priemonių šiai ligai nustatyti?
– Naujausia maisto alergijos laboratorinė diagnostika – tai specifinių IgE antikūnų prieš individualaus alergeno baltymo komponentus nustatymas kraujo serume (molekulinė diagnostika), kuri atliekama ir mūsų ligoninės laboratorijoje. Provokaciniai oraliniai mėginiai patvirtina arba paneigia alergiją maistui. Jie turi būti atliekami tik specializuotuose skyriuose, arti intensyvios terapijos skyriaus. Abipusiškai slaptas placebo kontroliuojamas provokacinis oralinis mėginys – auksinis mokslinių tyrimų standartas, taip pat tiriant lėtojo tipo reakcijas ar nespecifinius simptomus.

– Įvardinkite tas problemas, su kuriomis susiduriate klinikinėje praktikoje ir į kurias iki šiol buvo kreipiamas nepakankamas dėmesys.
– 
Vaistų sukelto padidėjusio jautrumo reakcijos yra viena svarbesnių problemų, su kuria susiduriama klinikinėje praktikoje. Jos reikalauja išsamaus tyrimo specializuotuose sveikatos priežiūros centruose. Padidėjusio jautrumo reakcijos į vaistus menkai ar nepakankamai tiriamos. Klaidingai nustačius diagnozę arba nepakankamai įvertinus alergiją vaistams, skiriami mažiau veiksmingi ar brangesni alternatyvūs vaistai.

Komentarų nėra