Ar atlėpusias ausis pakoreguoti gali tik operacija?

Žmonės, labiausiai vaikai, kurių ausys atlėpusios, dažnai tampa patyčių taikiniu. Žinoma, ne visi dėlto sielojasi. Kai kurie šį išvaizdos trūkumą netgi sugeba paversti išskirtiniu bruožu. Tačiau, ką daryti tiems, kurie dėl ausų deformacijos nuolat jaučia psichologinį diskomfortą?

 

Ar dažnai susiduriama su atlėpusių ausų problema?

Atlėpusios ausys – viena iš dažniausių galvos ir kaklo įgimtų deformacijų. Maždaug 5 proc. žmonių ausys būna atlėpusios. Tai, kad ausys atlėpusios, paaiškėja kūdikiui gimus. Vaikui augant, ši deformacija tampa vis labiau matoma.

Yra dvi dažniausios priežastys, dėl kurių ausys būna atlėpusios. Jeigu neišsivysto viršutinė ausies kaušelio dalis, nesusiformuoja priešvijoklis (išilgai ausies einantis kremzlės išlinkimas), tada vijoklis (išorinis ausies kraštelis) lieka atsikišęs į priekį.

Antroji priežastis – jeigu per greitai auga centrinė kremzlinė dalis (kriauklė), priešvijoklis susiformuoja netaisyklingai ir visa ausis atrodo atsikišusi. Šios priežastys atskirai arba jų kombinacija ir lemia tai, kad ausys atrodo atlėpusios.

Objektyviai atlėpimas konstatuojamas, kai ausies kraštas būna nutolęs nuo galvos daugiau nei 2,5 cm, ausies kaušelio ir galvos kampas – didesnis nei 30 laipsnių. Pasitaiko pacientų, kuriems, be atlėpusių ausų, būna ir kitų patologijų, pavyzdžiui, neišsivystęs išorinis landos kanalas ar kaušelis, susiformavę ne visi vingiai.

 

Ar atlėpusias ausis pakoreguoti gali tik operacija?

Nereikia tikėtis, kad atlėpusios ausys priglus nakčiai vaiko galvą stangriai apvyniojus skarele. Šios deformacijos nepakoreguos ir fiksavimas klijais ar pleistrais. Vienintelis efektyvus šios problemos sprendimo būdas – plastinė operacija.

Dėl atlėpusių ausų dažniausiai kreipiasi trijų amžiaus grupių pacientai: 5–6 metų vaikai, 12–16 metų paaugliai ir suaugusieji. Tėvai atveda vaikus dar prieš mokyklą, kad iš jų nesišaipytų bendraamžiai ir vaikas nepatirtų psichologinio diskomforto. Paauglius pas gydytoją atveja padidėjęs savikritiškumas ir grožio poreikis.

Operuoti tenka ir nemažai vyresnio amžiaus pacientų, kurie daug metų gėdijosi atlėpusių ausų ir pagaliau ryžosi operacijai. Atlėpusių ausų plastinės operacijos prireikia tiek vyrams, tiek moterims, tenka koreguoti tiek vieną ausį, tiek abi.

Vaikams iki penkerių metų koreguoti ausies kaušelį vien dėl estetikos, kai nėra kitų indikacijų, nepatartina – vis dėlto tai chirurginė procedūra. Iki tokio amžiaus ausis dar auga ir galima pažeisti tam tikras augimo zonas.

Penkerių–šešerių metų vaiko ausys tampa beveik tokios, kaip suaugusio žmogaus, tad šio amžiaus vaikus jau galima operuoti. Jei deformacija ryški, geriau išoperuoti iki vaikui pradedant lankyti mokyklą. Tai padės išvengti bendraamžių patyčių ir užbėgti už akių psichologinėms problemoms.

 

Ar atlėpusios ausys turi įtakos klausos sutrikimams?

Iš esmės tai estetinė problema, su ja galima puikiai gyventi, nes atlėpusios ausys neturi įtakos nei klausai, nei intelektui ar kitoms charakterio savybėms. Tik labai retais atvejais gali būti susiaurėjusi ausies landa – tai gali turėti įtakos klausos sutrikimui.

Pagrindinė operacijų priežastis – aplinkinių netolerancija, kuri gali paskatinti psichologines bėdas. Stipraus charakterio vaikai apsigina ir užsigrūdina, tačiau dauguma to nesugeba, ir nuolatinės patyčios turi įtakos jų asmenybės vystymąsi.
Vaikai pradeda vengti bendraamžių, užsisklendžia savyje. Tokiu atveju operacija – iš tiesų geresnė išeitis. Po operacijų esu matęs ir džiaugsmo ašarų, liudijančių, kaip žmonėms tai svarbu.

Kartais viena ausis būna atlėpusi daugiau, kita – mažiau, ir tuomet neretai prašoma operuoti tik vieną. Bet siekiant tikslesnės simetrijos, dažniausiai patariama operuoti abi. Taip išvengiama papildomo streso ir dar vienos operacijos.

Operacija tęsiasi maždaug pusantros valandos. Mažiems vaikams atlėpusių ausų korekcijos operacija atliekama taikant bendrą nejautrą. Vietinė nejautra taikoma vaikams nuo 12–14 metų, atsižvelgiant į vaiko charakterį.

Vyresnio amžiaus žmonėms taip pat taikoma vietinė nejautra. Jos metu ilgo veikimo anestetikai suleidžiami į užausį, tad pacientas girdi įvairius garsus, traškėjimą, tačiau nejaučia jokio skausmo. Operacijos metu dažnai pavyksta ir pakalbėti, pajuokauti.

Operuojant suminkštinama ausies kriauklės kremzlė ir užfiksuojama kitoje padėtyje, taip, kad ausis nebūtų atlėpusi. Praėjus kelioms valandoms po operacijos, pacientas gali vykti į namus, o taikant vietinę nejautrą – iškart. Kitą dieną jam reikia atvykti perrišimui.

Savaitę reikia nešioti per kaktą užrištą tvarstį. Siūlai pašalinami po savaitės. Mažyliams oda siuvama tirpstančiais siūlais, kurių šalinti nereikia. Po siūlų pašalinimo tvarsčių nebereikia, galima eiti į mokyklą, darbą. Tik nakčiai dar mėnesį reikia užsidėti prilaikančią juostą, su ja miegoti. Per tą laiką ausys visiškai sugyja. Operacinis pjūvis atliekamas už ausies, todėl po siūlų pašalinimo lieka tik nedidelis randas, kuris, praėjus keliems mėnesiams, tampa praktiškai nepastebimu.

Pranešimas spaudai

Palikite komentarą