Ar galima numirti iš baimės? (video)

Mūsų baimė kyla iš savisaugos instinkto, tai prigimtinė reakcija atsirandanti ankstyvoje vaikystėje. Ši emocija gali perspėti apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės. Didėjantis nerimas iššaukia simptomus: pradeda svaigti galva, daužosi širdis, tirpsta galūnės, darosi sunku kvėpuoti ir t.t. Jūs reaguojate – išsigąstate, pradedate mąstyti: kas darosi, gal insultas, infarktas? Didėjanti baimė didina adrenalino kiekį organizme ir jūsų smegenis pasiekia pavojaus signalas, smegenys reaguoja siųsdamos kūnui pavojaus signalus.

Todėl grupelė mokslininkų nusprendė atsakyti į klausimą, ar baimė gali būti mirties priežastimi? Trumpasis atsakymas būtų – taip, gali.

 

Baimės jausmas „aktyvuoja“ natūralų organizmo apsauginį mechanizmą, išskirdamas adrenaliną. Mūsų nervų sistema yra pajėgi reaguoti į širdies ritmą, padidindama kraujo patekimą į raumenis, išplėčiant vyzdžius, sulėtinant virškinimą – kūnas paruošiamas gynybinei funkcijai. Todėl ir esame girdėję pasakojimus apie moteris, pakeliančias automobilius, kai po jais atsiduria jų vaikas, ar kitus neeilinius jėgos proveržius. Tačiau, per daug adrenalino gali būti žalingas – tuo metu ne tik žūsta smegenų ląstelės, tačiau gali būti pakenkama ir širdies audiniams, ar net sutrikti kraujotaka. Tuomet žmogus gali mirti.

Neprognozuojami adrenalino protrūkiai itin pavojingi atletams ir panikos bei nerimo priepuolius patiriantiems žmonėms. Tarkime, „The New England Journal of Medicine“ atliko tyrimą ir sužinojo, kad širdies smūgiai dažnesni tuose JAV valstijos miestuose, kurių daugiausia atletų dalyvavo Olimpinėse žaidynėse.

Žinoma, išsigąsti įprastomis sąlygomis tiek, kad ištiktų širdies smūgis, tikimybė yra labai maža. O ją sumažinti dar daugiau, galima išmokus kontroliuoti savo nerimo „daviklius“ ir tinkamai elgtis stresinėje situacijoje.

 

Palikite komentarą