Ar verkti sveika?

„Paverk, ir praeis“ –  pasirodo šis patarimas nėra iš piršto laužtas. Net keletas mokslininkų tyrimų patvirtina, kad ašaros ne tik padeda atsikratyti įtampos ar įveikti stresą, bet ir saugo nuo kitų sunkių ligų.

 

Nuolat sulaikant ašaras ir kaupiant savyje nuoskaudą, kenčia širdis, kraujagyslės, o tai priveda ir prie bendro organizmo išsibalansavimo. Ašaros – geriausias būdas kovoti su stresu. (Shutterstock.com nuotr.)

Nuolat sulaikant ašaras ir kaupiant savyje nuoskaudą, kenčia širdis, kraujagyslės, o tai priveda ir prie bendro organizmo išsibalansavimo. Ašaros – geriausias būdas kovoti su stresu. (Shutterstock.com nuotr.

Kas nutinka, kai verkiame?

Ašaras išskiria ašarų liaukos. Akyje yra pagrindinė ašarų liauka, esanti viršutiniame išoriniame akiduobės kampe, ir pagalbinės ašarų liaukutės, išsidėsčiusios vokuose. Liaukų išskiriamą skystį – ašaras – sudaro vanduo, mineralinės medžiagos, baltymai, gleivės ir riebalai. Ašarų sekrecinę sistemą sudaro dvi liaukų sistemos, žinomos, kaip bazinė ir refrakcinė. Yra ir emocinė – susijusi su stresu.

Visų tipų ašaros yra skirtingos. Bazinė sekrecija vyksta nuolatos. Ji tarsi „apvelka“ akį vadinamąja ašarų plėvele. Šią plėvelę sudaro trys sluoksniai: gleivių, vandeninis ir riebalinis. Gleivių sluoksnis dengia rageną. Vandeninis sluoksnis – jo pagrindas vanduo – rageną drėkina ir aprūpina deguonimi bei maistingosiomis medžiagomis. Išorinis, riebalinis sluoksnis, padeda išlaikyti ašarų plėvelės stabilumą ir neleidžia išgaruoti vandeniniam sluoksniui. Mums mirksint ašarų plėvelė padengia akies obuolio priekį, o susidarantis drėgmės perteklius nuteka smulkiais nutekamaisiais kanalėliais, esančiais vidinėje vokų pusėje. Toliau jos keliauja į nosį, todėl ilgai ir gausiai verkiant ima „bėgti” ir nosis.

Refleksinė sekrecinė sistema – tai ašarų liauka, kai mūsų akys susiduria su išoriniu dirgikliu – pavyzdžiui, dulkėmis, stipriu vėju ar pjaustomo svogūno garais. Atsiradus dirginimui ašarų liaukos gauna signalą ir pradeda išskirti daugiau skysčio, kad išplautų dirginimo sukėlėją. Pagrindinė refleksinės sekrecijos sudedamoji dalis yra vanduo. Be to pastebėta, kad joje yra padidinta antikūnių ir fermentų koncentracija. Refleksinis ašarojimas apsaugo akis nuo įvairių dirgiklių ir į jas patekusių svetimkūnių.

Tuo tarpu su emocijomis susijusių ašarų prigimtis ir sudėtis visiškai skiriasi nuo anksčiau minėtųjų. St Paul-Ramsey medicinos centre, esančiame Minesotoje, atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad ašarose, kurias sukelia stiprūs išgyvenimai yra daugiau tokių hormonų kaip prolaktino, adrenokortikotropino ir leu-enkefalino. Padidintas hormonų kiekis, pasigaminantis organizme išgyvenant stresą, yra kenksmingas, o verkimas padeda juos pašalinti. Verkiant iš organizmo taip pat pašalinama ir dalis mangano. Tyrimai rodo, jog šio elemento koncentracija ašarose yra net 30 kartų didesnė nei kraujyje. Jei organizme susikaupia per didelis kiekis mangano, padidėja nerimo, dirglumo, chroniško nuovargio, agresijos priepuolių tikimybė.

 

Verkti reikia, nes tai naudinga sveikatai

Žinomiausias amerikiečių lakrimologijos specialistas Williamas Frey praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje atlikęs tyrimą nustatė, kad stiprūs, niekada neverkiantys žmonės, tačiau gniaužiantys savo emocijas, gyvena trečdaliu trumpiau, nei jautrūs žmonės. Žinia, įvairios psichologinės ir sveikatos problemos išprovokuoja ašaras, o kartu su jomis iš organizmo pasišalina šlakai, kurie kaupiasi ir kenkia organizmui.

Lakrimologijos specialistai atlikę apklausą išsiaiškino, kad apie 70 proc. vyrų ir 35 proc. moterų pasaulyje slopina norą verkti ir tokiu būdu rizikuoja sutrumpinti savo gyvenimą. Kadangi nuolat sulaikant ašaras ir kaupiant savyje nuoskaudą, kenčia širdis, kraujagyslės, o tai priveda ir prie bendro organizmo išsibalansavimo. Ašaros – geriausias būdas kovoti su stresu. T.y. esant psichologinei įtampai, kurią sukelia streso hormonas kortizolis, ašaros išveda įtampą iš organizmo.

Specialistų tvirtinimu, streso būseną gali išprovokuoti ne tik liūdnas įvykis, bet ir stiprios pozityvios emocijos. Pernelyg didelis džiūgavimas, laimės euforija – tai ir padidėjęs kraujospūdis bei širdies aritmija. Todėl sulaikyti džiaugsmo ašaras taip pat pavojinga. Tai gali privesti prie nenuspėjamų pasekmių. Pavyzdžiui, prie infarkto ar insulto.

Liejamos ašaros – tai ir žmogaus organizmo savigydos būdas, išsilaisvinimas iš gniaužiančių psichologinių spazmų. Bioenergetikai vieningai tikina, kad verkti reikia, nes tai naudinga sveikatai. Mat neišsiverkus susilpnėja žmogaus aura ir uždengia vieną iš jo septynių energetinių centrų – Anachatos (širdies) čakrą, atsakančią už meilę. Jei čakra uždengiama, žmogus negali pamilti kito žmogaus, jausti pagarbą, šilumą aplinkiniams. O kai žmogus išsiverkia, jo aura išsilaisvina, įgyja harmoningų spalvų. Tada keičiasi ir žmogaus psichologinė būsena: jam ne tik palengvėja, bet ir norisi dainuoti, šokti, visus ir viską mylėti.

Net 70 proc. vyrų pasaulyje slopina norą verkti ir tokiu būdu rizikuoja sutrumpinti savo gyvenimą. (huffingtonpost.com nuotr.)

Net 70 proc. vyrų pasaulyje slopina norą verkti ir tokiu būdu rizikuoja sutrumpinti savo gyvenimą. (huffingtonpost.com nuotr.)

 

Ašaros – ir saviraiškos dalis

Savanorius stebėję mokslininkai nustatė, kad devyniems iš dešimties paverkus sumažėjo streso lygis, pagerėjo savijauta. Kitas tyrimas parodė, kad verkiant smegenyse išsiskiria tam tikra skausmą malšinanti medžiaga, atsipalaiduoja raumenys, sumažėja kraujo spaudimas, organizmas geriau pasisavina deguonį. Mokslininkai teigia, kad ašaros gerai savijautai taip pat būtinos, kaip ir kiti jausmų išraiškos būdai, pavyzdžiui, juokas ar pyktis.

Profesorius Williamas Frey knygoje „Verkimas: ašarų paslaptis“ perspėjo, kad ne visos ašaros yra vienodos. Pavyzdžiui, emocijų sukeltų ašarų poveikis yra kitoks nei tų, kurias sukėlė skausmas ar svogūno lupimas. Pastarosios organizmui naudingos mažiau.

Moterys per metus verkia 47 kartus. Tuo tarpu vyrai – tik 7. W.Frey teigė, kad apėmus emocijoms ašarų nereikia slopinti. Nes emocijų sukelto verksmo tikslas – sugrąžinti organizmui pusiausvyrą ir gerą savijautą, kuri buvo sutrikdyta kilus stresinei situacijai.

„Paverkę jaučiamės geriau, nes su ašaromis išverkiame dėl streso išsiskyrusias chemines medžiagas. Jei neverktume, mumyse kauptųsi stresas, o tai padidintų infarkto riziką, pakenktų smegenims“, – sakė W.Frey.

Sveikatos veidrodis

Ašarų išsiskyrimą reguliuoja nerviniai impulsai ir asmens nuotaikos. Vadinamosios sausos akys pasidaro tuomet, kai sutrinka pusiausvyra tarp ašarų gamybos ir išsiskyrimo. Pasitaiko, kad sumažėja ašarų skysčio gamyba ir išsiskyrimas, todėl akys tampa sausos – mažai ašarų ir akys nepakankamai drėkinamos.

Žmonės, kuriems pasireiškia sausų akių sindromas, pirmiausia skundžiasi gausiu ašarojimu, sausumo ar akių braižymo pojūčiu. Bet tai nėra vieninteliai simptomai. Dažniausiai sergantieji teigia, kad akys tarsi smėlio pripiltos, taip pat skundžiasi deginimu, niežuliu, akių paraudimu, kai kas – pablogėjusiu matymu ar svetimkūnio pojūčiu. Vienas dažnesnių simptomų – šviesos baimė. Su šia liga susijęs ir padidėjęs jautrumas vėjui, kai išėjus į lauką akys ima ašaroti.

Didesnė sausų akių sindromo rizika yra vyresnio amžiaus žmonėms, nes senėjimo procesai lemia blogėjančią ašarų liaukų funkciją. Ligai įtakos turi aplinka – dulkės, dūmai, sausas oras. Todėl visi dirbantys šildomose ar kondicionuojamose patalpose priskiriami prie rizikos grupės žmonių. Jei nepatekote į šias dvi kategorijas, veikiausiai daug dirbate kompiuteriu, skaitote ar žiūrite televizorių? Arba vartojate tam tikrų vaistų (antihistamininių, geriamųjų kontraceptikų, antidepresantų, kai kurių vaistų nuo slogos, širdies ligų ir kt.) ar esate alergiškas? Galbūt esate moteris, kuri laukiasi ar maitina krūtimi, ar yra menopauzės amžiaus? Jei patenkate į išvardytas kategorijas, esate rizikos sirgti sausų akių sindromu grupėje.

Šeimos gydytoja Greta Latakė portalui pasveikpats.lt teigė, kad akys daug išduoda apie žmogaus sveikatą:

„Pavyzdžiui, paraudusios akys gali reikšti konjunktyvitą, stiklinis žvilgsnis, skausminga akių palpacija – glaukomą. Tačiau kai kurie simptomai perspėja ir apie kitų organų negalavimus. Tarkime, atsiradę maišeliai po akimis būdingi esant inkstų veiklos sutrikimams, pamėlę, patinę paakiai rodo virškinimo problemas, įdubę ir patamsėję paakiai atskleidžia, kad žmogus yra pervargęs arba prastai maitinasi. Suprastėjęs regėjimas ir akių niežulys taip pat gali reikšti ne tik akių ligas. Šie simptomai būdingi sergant cukriniu diabetu. Pastarajai ligai progresuojant gali sutrikti rega, žmogus mato tarsi per miglą. Taigi iš akių galima įtarti tam tikrus sveikatos sutrikimus, bet tai tik perspėjimas, kad reikia išsamesnių tyrimų.“.

Įdomu:

  • Mėlynakiai dažniau serga virškinimo trakto, kvėpavimo takų ir urogenitalinėmis ligomis.
  • Rudakiai neretai kenčia nuo mineralų ir vitaminų trūkumo, skundžiasi sutrikusia kraujotaka ir serga kepenų, blužnies bei endokrininės sistemos ligomis.
  • Pilkų arba žalių akių savininkai turi didesnę riziką sirgti įvairiomis alergijomis. Taip pat skundžiasi prasta medžiagų apytaka, virškinimo trakto ir kepenų ligomis.
  • Turintieji itin dideles akis dažniau būna trumparegiai.

Palikite komentarą