Ar viską žinote apie gripą? Požymiai, gydymas ir rizikos grupės

Kasmet nuo 40-osios metų savaitės prasideda gripo sezonas. Šiemet jis prasideda nuo rugsėjo 29 dienos. Pavieniai susirgimai gripu registruojami visus metus, tačiau gripo sezono metu šis sergamumas padidėja, tad siekiant išvengti gripo epidemijų, reikėtų nepamiršti ir skiepo nuo gripo, prasidėjus naujam gripo sezonui.

Susirgimai gripu dažnesni vėlyvo rudens – žiemos – ankstyvo pavasario mėnesiais (wikipedia.org nuotr.)

Susirgimai gripu dažnesni vėlyvo rudens – žiemos – ankstyvo pavasario mėnesiais (wikipedia.org nuotr.)

Kokia tai liga?

Gripas – ūmi virusinė viršutinių kvėpavimo takų liga. Šiai ligai imlūs visi visuomenės nariai. Veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė yra skiepijimas gripo vakcina. Ligą sukelia gripo virusai, kurie pagal PSO klasifikaciją skiriami į pagrindinius A, B ir C tipus. A tipo gripo virusai žmogui sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusai sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams. C tipo gripo virusai retai sukelia susirgimus žmonėms, o susirgimai būna lengvi ar net besimptomiai. Gripo virusai ypatingi tuo, kad turi savybę labai greitai kisti. Kuo labiau pakinta virusas, tuo mažesnė visuomenės dalis turi apsauginį imunitetą, tuo greičiau plinta epidemija.

Susirgimai gripu dažnesni vėlyvo rudens – žiemos – ankstyvo pavasario mėnesiais. Infekcijos šaltinis – gripu sergantis asmuo. Iš užsikrėtusio asmens gripo virusai išsiskiria per kvėpavimo takus su seilių lašeliais. Intensyviausiai virusai iš organizmo išskiriami pirmosiomis ligos dienomis, tačiau gali būti platinami ir sveikimo periodu. Kadangi gripo virusai perduodami oro lašiniu būdu, infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, dulkėmis užterštose patalpose bei esant drėgnesniam orui.

 

Kokie yra gripo požymiai?

Gripo slaptasis periodas iki pirmųjų požymių pasireiškimo trunka nuo 1 iki 5 dienų. Ligos pradžia visada staigi. Susirgusieji visada prisimena, kada pasijuto blogai. Staiga pakyla temperatūra ir pasiekia 39-40°C ir daugiau. Greitai atsiranda ir intoksikacijos simptomai: šalčio krėtimas, gausus prakaitavimas, stiprus galvos skausmas kaktos srityje, skausmas akiduobėse, judant akies obuoliui, galvos svaigulys, raumenų ir sąnarių maudimas.

Praėjus parai nuo ligos pradžios kyla varginantis kosulys, skausmas už krūtinkaulio, o antrąją dieną užgula nosį, bet sloga nestipri. Aukšta temperatūra laikosi 3 – 4 dienas. Juntamas nuovargis, galvos skausmas, dirglumas, gali varginti nemiga. Gripo simptomai juntami ne ilgiau kaip penkias dienas. Ligoniui karščiuojant ilgiau, tai gali būti gripo komplikacijų požymis. Dažniausios gripo komplikacijos – bakterinės plaučių ligos. Rečiau gripas komplikuojasi širdies raumens uždegimu, tačiau ši komplikacija gali būti mirtina.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad gripas ypač pavojingas rizikos grupių asmenims, kuriems dėl šio virusinio susirgimo didėja bakterinių infekcijų, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų gripo komplikacijų rizika. Gripo rizikos grupėms priskiriama:
• Asmenys vyresni nei 65 m. amžiaus;

• Sergantieji lėtinėmis širdies, plaučių, inkstų bei kitomis ligomis;

• Nėščiosios;

• Sveikatos apsaugos darbuotojai;

• Socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenantys asmenys.

 

Gydymas ir profilaktika

Esant nesunkiai gripo formai, nerekomenduotina vartoti didžiosios dalies žinomų priešvirusinių preparatų. Esmė tame, kad jie sukelia nemažai nepageidaujamų poveikių ir visuomet reikia įvertinti laukiamos naudos ir potencialios žalos santykį. Jei nepriklausote rizikos grupėms ir jūsų ligos eiga yra įprastinė, nėra prasmės pirkti vaistus. Bet jei rizikos grupei priklausote, reikia nedelsiant pasinaudoti vaistais, bet tik pasikonsultavus su gydytoju. Efektyvūs vaistai yra rimantadinas ir oseltamiviras. Pastaraisiais metais atsirado dar keli efektyvūs priešvirusiniai preparatai su mažesniu nepageidaujamų poveikių kiekiu.

Nustatyta, kad skiepijant nuo gripo mažėja tiesioginės sveikatos priežiūros išlaidos: mažėja vizitų pas gydytojus skaičius, sumažėja sunkios ligos eigos atvejų, komplikacijų skaičius, mažiau paskiriama antibiotikų bakterinėms kilmės gripo komplikacijoms gydyti. Be to, mažėja ir netiesioginės išlaidos susijusios su nedarbingumu dėl ligos.

Nepamirškime, kad gripo vakciną galima skiepyti ir su kitomis vakcinomis. Pagyvenusiems asmenims skiepijantis nuo gripo rekomenduojama kartu pasiskiepyti ir nuo pneumokokinės infekcijos (vakcina nekompensuojama), difterijos ir stabligės (vakcina kompensuojama nuo 26 m. ir vyresniems skiepijantis kas 10 metų) arba bet kokia kita mokama vakcina. Norintieji pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

Šaltinis: SAM

Palikite komentarą