Atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo per metus užkrėsti 25 žmones

Šiais metais užfiksuotas tuberkuliozės protrūkis Skuode parodė, kad į tuberkuliozės prevenciją ir gydymą Sveikatos apsaugos ministerija žiūrėjo pro pirštus, savo pranešime teigia seimo narys Linas Balsys.  Pažvelgus į sergamumo situaciją, akivaizdu, jog šiandieninė ligos gydymo sistema jau daug metų neveikia tinkamai, nes sergančiųjų atvira forma, naujai užsikrečiančių vaistams atsparia tuberkuliozės forma tik daugėja.

 

Kai liga tik „apgydoma“

Lietuva yra pirmoje vietoje Europos Sąjungoje pagal nustatytų naujų plaučių tuberkuliozės, atsparios vaistams, atvejų skaičių, kurie dažniausiai išsivysto tinkamai nesigydant, savavališkai nutraukus gydymą. Viena didžiausių problemų, privedusių prie šiandieninės situacijos, yra ta, kad vaistams atspari atvira plaučių tuberkuliozės forma pagal dabar galiojančią tvarką yra tik apgydoma, o ne išgydoma.

Apie neefektyvų tuberkulioze sergančiųjų gydymą Lietuvoje iškalbingai liudija statistika: per 36 mėnesius gydytų itin atsparia vaistams tuberkulioze sergančiųjų asmenų gydymo sėkmės vidurkis Europos Sąjungoje siekė 25,9 proc., o Lietuvoje – tik 6 proc. Iš 50 šia tuberkuliozės forma sergančių ligonių per 3 metus trukusį gydymą Lietuvoje tik 3-jų jis buvo sėkmingas.

Blogiausia, jog tik apgydytas ir iš ligoninės išleistas atvira tuberkulioze sergantis ligonis, piktybiškai vengiantis tolesnio gydymo, tampa grėsme visuomenei. Skaičiuojama, kad vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo paprastai gali per metus užkrėsti iki 25 žmonių.

 

Siūlo priverstinį gydymą

Šią grėsmingą situaciją padėtų suvaldyti tik priverstinis, pilnas gydymo kursas tiems, kurie serga atvira tuberkuliozės forma ir vengia paskirto gydymo. Panaši priverstinio gydymo praktika yra taikoma Estijoje, kurioje gerokai sumažėjo sergančiųjų atvira plaučių tuberkuliozės forma.

Taip pat įstatymo pataisomis siūloma keisti ir vaistų kompensavimo tvarką šia liga sergantiems ligoniams. Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningos tuberkulioze sergančiųjų gydymo sistemos – vaistų kompensavimo tvarka yra palikta savivaldybėms. Jei Šiauliuose ligoniui vaistai visiškai kompensuojami, tai, pavyzdžiui, Vilniuje gyvenantiems ligoniams kompensuojama tik bazinė kaina, o farmacininkų imamą priemoką jie turi susimokėti patys. Jei atsirastų vaistų kompensavimo sistema, manau, jog išgydymo atvejų tikrai padaugėtų.

Be abejonės turime daugiau dėmesio skirti ir ligų prevencijai. Asmenys, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su žmonėmis (pavyzdžiui, mokytojai, pardavėjai, kasininkai ir t.t.), turėtų būti dažniau tikrinami, ar neserga pavojingomis užkrečiamomis ligomis.

 

 

 

Pranešimas spaudai