Bendroji anestezija: ar verta dėl jos nerimauti?

Vakarų pasaulio istorikų teigimu modernioji anestezija pradėjo vystytis nuo XIX amžiaus, tačiau gydytojų bandymai atrasti efektyvias anestetines medžiagas buvo aprašyti jau daug anksčiau. Alkoholis yra viena iš seniausiai žinomų slopinančių medžiagų ir jis sedacijai buvo naudojamas jau prieš tūkstančius metų.

Bėgant laikui buvo bandoma atrasti tobulesnes anestetines medžiagas – buvo išbandytas opiumo ir mandragoros tirpalas, kiti žoliniai preparatai. Tačiau tik 1540 m. buvo susintetintas eteris, o 1846 m. Bostone buvo viešai pademonstruota pirmoji eterio anestezija operacijos metu. Po jo sekė azoto oksido ir kitų modernių inhaliacinių ir intraveninių anestetikų atradimas, jie vis plačiau pradėti taikyti kasdienėje medicininėje praktikoje.

Kaip anestetikai veikia mūsų organizmą?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje yra atliekama apie 234 milijonai operacijų. Tad kiekvienais metais maždaug vienas iš 25 žmonių patiria chirurginę intervenciją. Bendroji anestezija dažniausiai pasirenkama, jei numatoma intervencinė procedūra gali užtrukti ilgesnį laiką, ji gali komplikuotis dideliu kraujo netekimu, gali turėtį įtakos kvėpavimui (pavyzdžiui, krūtinės ir viršutinio pilvo aukšto operacijos). Kitos anestezijos rūšys, tokios kaip lengva sedacija kartu su lokalia anestezija, dažniausiai yra nepakankamos atliekant didelės apimties operacijas.

Bendroji anestezija yra dirbtinai sukeltas grįžtamas centrinės nervų sistemos slopinimas. Šis slopinimas pasireiškia keliais esminiais komponentais: sąmonės išnykimu, jutimų (o svarbiausia, skausmo) išnykimu, raumenų relaksacija (atsipalaidavimu) bei vegetacinių funkcijų slopinimu (tai nevalingos organizmo funkcijos: virškinimas, medžiagų apykaita, kraujo apytaka ir kt.). Bendrosios anestezijos būsenoje esantį pacientą galime įsivaizduoti kaip nesąmoningą, tačiau jo būklė yra griežtai kontroliuojama ir grįžtama.

Anestezijos metu žmogus yra nejautrus skausminiams dirgikliams, nes inhaliaciniai bei intraveniniai anestetikai veikia mūsų nervų sistemą, blokuodami signalų perdavimą neuronuose. Dėl skiriamų medikamentų žmogus procedūros neatsimena (amnezijos būklė), o dėl miorelaksantais sukeliamo raumenų paralyžiaus negali kvėpuoti, nes kvėpavimui yra būtini kvėpavimo raumenų judesiai. Taigi, siekiant užtikrinti normalų kvėpavimą anestezijos metu yra reikalinga trachėjos intubacija. Neretai stebimi ir kardiovaskulinės sistemos pokyčiai dėl bendro anestezijos poveikio.

Kokius pavojus sukelia bendroji anestezija mūsų sveikatai?

Naudojant šiuolaikinius anestetikus, modernias monitoravimo ir saugumo sistemas bei anesteziją atliekant patyrusiems specialistams, procedūros sukeliama rizika pacientui yra labai maža. Dažniausios su anestezija susijusios komplikacijos yra pooperacinis pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, gerklės skausmas po intubacijos. Daug rečiau pasitaiko pavėluotas kognityvinių funkcijų atsistatymas.

Viena rimčiausių (tačiau ir viena rečiausių galimų) bendrosios anestezijos komplikacijų yra piktybinė hipertermija. Tai retas paveldimas sutrikimas, kurį gali išprovokuoti kai kurie anestezijos metu naudojami inhaliaciniai anestetikai bei raumenų relaksantas sukcinilcholinas. Piktybinės hipertermijos metu staiga išsivysto ypač stiprus karščiavimas, kraujyje nustatoma acidozė, pavojingai didėja anglies dvideginio ir kalio koncentracija. Laiku pastebėjus ir diagnozavus šią būklę nedelsiant pradedamas gydymas dandrolenu – šis medikamentas padėjo pasiekti ypač gerų piktybinės hipertermijos gydymo rezultatų.

Ar pacientų baimė dėl procedūros komplikacijų yra pagrįsta?

Neretai pacientai prieš operaciją patiria kurkas didesnį nerimą dėl bendrosios anestezijos, nei dėl pačios chirurginės intervencijos. Dažnas nerimauja dėl to, kad operacijos metu gali staiga pabusti ar jausti skausmą, taip pat įsivaiduoja, kad atsigavęs po anestezijos gali likti paralyžuotas. Tačiau nerimauti dėl anestezijos nevertėtų, nes šiais laikais tai yra saugi procedūra netgi daugeliui sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų. Operacijos metu kur kas didesnė rizika paprastai yra susijusi su atliekama chirurgine procedūra ir bendra paciento sveikatos būkle, o ne su anestezija.

Modernios monitoravimo sistemos leidžia gydytojui anesteziologui labai tiksliai stebėti paciento būklę ir esant menkiausiems nukrypimams nuo normos koreguoti anestetikų dozes taip užtikrinant optimalią anesteziją visos operacijos metu. Pabudimas bendrosios anestezijos metu yra ypač retas, tačiau įmanomas. Maždaug 1 iš 1000 pacietų patiria trumpą prabudimo epizodą bendrosios anestezijos metu. Paprastai žmogus nejaučia skausmo, tačiau ima miglotai suvokti jį supančią aplinką. Raumenis atpalaiduojančių medikamentų (sukcinilcholino) poveikis yra grįžtamas, todėl dėl pooperacinio paralyžiaus nerimauti taip pat nevertėtų.

Apskritai, šiuolaikinė saugi anestezija yra vienas iš modernios medicinos variklių. Juk tik tobulėjančios anestezijos dėka chirurgai gali atlikti naujagimių gyvybes gelbstinčias cezario pjūvio operacijas, atverti gyvybiškai svarbias širdies kraujagysles po patirto miokardo infarkto, atlikti transplantaciją inkstų nepakankamumu sergantiesiems ir daugelį kitų pacientų gyvybes gelbstinčių procedūrų.

Palikite komentarą