Dar kartą apie skiepus: vakcinacijos mitai ir populizmo kaina

PSO duomenimis, skiepijimo apimtimi, kurią pasiekus galima valdyti užkrečiamąsias ligas, laikoma, kai paskiepijama ne mažiau kaip 90-95 proc. vaikų. Lietuvoje kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, o nuo šių metų spalio 1 dienos, 2 mėn. amžiaus kūdikiai bus skiepijami ir nuo pneumokokinės infekcijos.

Iki 2009 metų, skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių buvo pasiektos pakankamai didelės skiepijimų apimtys (92-99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse, SAM duomenimis), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau 2009-2012 m. pastebėtas visų skiepijimo apimčių mažėjimas. Viena iš pagrindinių skiepijimo apimčių mažėjimo priežasčių – negatyvaus visuomenės požiūrio į skiepijimus stiprėjimas.

2011 m. bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos apie skiepijimus, kurioje dalyvavo 1 009 15-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojai, rezultatai parodė, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria skiepijimui, siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Didelė gyventojų dalis (64 proc.) mano, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie skiepų naudą. Kito 2013 m. Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto atlikto Lietuvos gyventojų požiūrio į skiepijimus tyrimo duomenimis, vos 5 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvoje profilaktiniai skiepai vaikams turi būti privalomi.

Kokie mitai sklando apie vakcinas? 

Užsikrėsti natūraliu būdu yra geriau, nei skiepytis. Šio mito šalininkai teigia, kad natūraliai užsikrėtus ir persirgus bet kuria liga, įgyjamas geresnis imunitetas, nei pasiskiepijus. Be to, dažniausiai imunitetas įgyjamas, liga persirgus vieną kartą, tuo tarpu nusprendus skiepytis, gali prireikti kelių vakcinacijos dozių. Visgi dažnai pamirštama kaina, kurią tenka sumokėti vienu ir kitu atveju. Vakcinacijos kaina – galimas trumpalaikis nepatogumas dėl skiepo, o kaina, kurią tenka mokėti nepasiskiepijus, yra kur kas didesnė. Pavyzdžiui, poliomielitu susirgusiam žmogui gresia paralyžius, hepatitu B užsikrėtusiam – kepenų sutrikimai.

Vakcinos sukelia autizmą. Kai kurie tėvai ėmė baimintis kombinuotos tymų, parotito ir raudonukės vakcinos, nes žiniasklaidoje buvo pasirodę spėliojimų, esą, ji sukelia autizmą. Daugiausiai prie šio mito kūrimo prisidėjo klaidinga gydytojo gastroenterologo Andrew Wakefield paskelbta informacija, kuri vėliau buvo paneigta. Po žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios istorijos buvo atlikti tyrimai, kurie paneigė sąsają tarp kombinuotos tymų, parotito ir raudonukės vakcinos ir autizmo.

Vakcinose yra gyvsidabrio turinčio konservanto tiomersalio, kuris kenkia žmonėms. Šio mito grėsmė slypi paprasčiausiame nežinojime, kas tas tiomersalis ir kaip jis veikia. Tiomersalis yra iš tiosalicilo rūgšties ir gyvsidabrio pagamintas konservantas, esantis kai kuriose vakcinose. Jo paskirtis – apsaugoti vakciną nuo užteršimo bakterijomis. Nors didelės gyvsidabrio dozės gali būti pavojingos gyvybei, jo kiekis, esantis vakcinoje, nėra kenksmingas vaiko sveikatai. Tai įrodyta įvairių tyrimų metu. Be to, nėra užfiksuota atvejų, jog vakcinoje esančio gyvsidabrio kiekis būtų pakenkęs žmonėms. Kai kurie žmonės taip pat ima jaudintis dėl vakcinose esančio gyvsidabrio dozės sužinoję, jog tiomersalis nebėra naudojamas, kuriant naujas vakcinas. Taip yra dėl to, jog dabar dažniausiai yra gaminamos vieno, o ne dviejų buteliukų dozės, todėl yra sumažėjusi užterštumo galimybė. Be to, kai kuriose vakcinose naudojami kitokie konservantai.

Vakcinos sukelia artritą, išsėtinę sklerozę ir neurologinius sutrikimus. Šio mito formavimuisi, ko gero, daugiausiai įtakos turi žiniasklaidoje pasirodžiusi medžiaga, jog po skiepų išsivystė viena iš šių ligų. Problema yra ta, jog „atrandamas“ ryšys tarp dviejų veiksnių, kurie galėjo neturėti jokios sąveikos tarpusavyje. Jei pirmas veiksmas įvyko prieš antrą, dar nereiškia, kad antras veiksmas yra pirmo veiksmo pasekmė. Norint paneigti šį mitą, buvo atlikti tyrimai, kurių rezultatai teigė, jog išsėtinės sklerozės dažnumas tarp paskiepytų ir neskiepytų asmenų yra toks pats.

Dauguma specialistų šių mitų susikūrimą ir gajumą aiškina „vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis“ teiginiu. Didžiulis vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas sukėlė ir paradoksalių rezultatų – dauguma  jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito,  difterijos, stabligės atvejų. Dažnai net medikai „tiki“ arba „netiki“ vakcinų veiksmingumu. Šiuolaikinis medicinos mokslas grindžiamas įrodymais, todėl profesionalų išsakoma nuomonė, taip pat ir apie vakcinas, turi būti pagrįsta įrodymais, bet ne spėliojimais.

Karikatūra apie skiepijimą karvių raupais (Vikipedija.lt nuotr.)

Karikatūra apie skiepijimą karvių raupais (Vikipedija.lt nuotr.)

Infekcinės ligos migruoja

Infekcinės ligos migruoja kartu su žmonėmis iliustruoja ir nemažai pavyzdžių. Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio PSO gavo pranešimus iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės apie įvežtinius tymų atvejus iš Filipinų, kur šiuo metu registruojamas tymų protrūkis. Šių metų sausio pabaigoje vienoje Suomijos mokykloje tymais susirgo 50 mokinių. Visi susirgusieji buvo neskiepyti arba nepilnai skiepyti tymų vakcina. Infekcijos šaltiniu tapo vienas mokinys grįžęs iš kelionės užsienyje.

2013 m. Lietuvoje registruoti 35 tymų atvejai. 2012-2013 m. Lietuvoje stebėtas padidėjęs sergamumas kokliušu – atitinkamai 0,51 ir 0,22 atv./10 000 gyv. 2012 m. kokliušo infekcija Lietuvoje sukėlė pirmąją mirtį per pastarąjį dešimtmetį, miręs kūdikis buvo 6 mėn. amžiaus, neskiepytas nei viena kokliušo komponento turinčios vakcinos doze. Kūdikis nebuvo skiepytas, kadangi tėvai laikėsi nuostatos – vakcina nėra reikalinga.

2013 m. užregistruoti beveik 40 000 raudonukės atvejų Lenkijoje ir apie 14 000-Japonijoje. Tai yra geriausias įrodymas, kad vakcinacija ir visuotinis imunitetas yra didžiausia apsauga nuo skiepais valdomų infekcinių ligų. Apie 80 proc. atvejų tiek Lenkijoje, tiek Japonijoje yra užregistruoti tarp 15- 29 metų amžiaus berniukų. Šis skaičius rodo, jog tai gali būti selektyvios vakcinacijos padarinys, kada buvo skiepijamos tik mergaitės. Nuo tokio selektyvaus skiepijimo nukentėjo Graikija bei Rumunija.

Antivakcininis judėjimas 

Pirmieji antivakcininiai judėjimai buvo užfiksuoti XVIII a., po to, kai Edward Jenner paskelbė apie pasisekusį karvių raupų skiepijimo eksperimentą. Dažnas tokių judėjimų motyvas  – bandymas sumenkinti atradėjo darbus.  Puikus pavyzdys – minėtas mitas apie skiepus ir autizmąNuo aštuntojo dešimtmečio MMR skiepai (nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės) buvo siejami su vaikų autizmu. Medicinos visuomenę ir tėvus klaidinančią nuomonę suformavęs gydytojas gastroenterologas A. Wakefieldas kartu su kolegomis 1998 m. žurnale „The Lancet“ paskelbė esą MMR skiepai yra susiję su autizmu. Tačiau dabar yra atskleista, kad šis gydytojas pats pažeidė profesinės etikos principus. 

Analizuojant antivakcininius judėjimus svarbu atkreipti dėmesį, jog dažnai skiepų neigiamiems reiškiniams priskiriami įvykiai, kurie paprasčiausiai sutapo su skiepijimu, tačiau nebuvo jo rezultatas arba įvykiai, kuriems nebuvo rastas kitas paaiškinimas. Dažnai tokio tipo analizė būna neišsami ir netiksli. Kuriant šiuolaikines vakcinas yra taikomi aukščiausio lygio saugumo standartai, privaloma laikytis tarptautinių reikalavimų, vakcinos yra stebimos ir kontroliuojamos ne tik kūrimo metu, bet ir joms pasirodžius rinkoje. Pašalinis poveikis yra registruojamas ir skelbiamas viešai, kilus abejonių dėl vakcinos saugumo, jos gamyba iš karto nutraukiama.

Antivakcinacijos šalininkai kalbėdami apie visuotinį skiepijimą dažnai iškelia žmogaus teisių klausimą. Nors šis klausimas yra jautrus ir ginčytinas, privalomas skiepijimas yra ne tik skiepijamojo, bet ir visos visuomenės reikalas. Tai buvo įrodyta keliuose teismuose. Lietuvoje skiepijimas nėra privalomas, o atsisakiusiems skiepytis nėra numatyta jokių nuobaudų.

Palikite komentarą