Dažnas odos susirgimas padidina riziką susirgti Alzheimerio liga

Rožinė, dar kitaip vadinama raudonaisiais spuogais arba rosacea – tai dažna lėtinė odos liga, pasireiškianti veido paraudimu bei į aknę panašiais bėrimais, pūlinukais ir mazgeliais. Nors rožine gali susirgti kiekvienas, ji dažniausiai išsivysto vidutinio amžiaus moterims, turinčioms šviesų odos tipą. Jei lieka negydoma, liga palaipsniui progresuoja ir pasireiškia dažnai ištinkančiais paūmėjimais, kuriuos keičia remisijos. Kartais rožinė yra painiojama su akne, alerginiais odos susirgimais ar kitomis odos ligomis.

Ligą lemia paveldimumas ir nepalankūs aplinkos faktoriai

Rožinė tipiškai pasireiškia skruostų, nosies ir centrinės veido dalies paraudimu bei į aknę panašiais bėrimais, mazgeliais ar pustulėmis. Šiandien rožinė yra neišgydoma, tačiau gali būti kontroliuojama antibiotikais ar izotretinoinu. (mayoclinic.org nuotr.)

Tiksli rožinės atsiradimo priežastis yra nežinoma, tačiau manoma, kad ją nulemia paveldimumas ir kai kurie nepalankūs aplinkos faktoriai. Iššaukti ligą ar pasunkinti rožine sergančio ligonio būklę gali priežastys, suintensyvinančios odos kraujotaką – tai alkoholis, ilgas buvimas saulėje, lankymasis pirtyje, aštrus maistas, kortikosteroidai (prednisolonas) ar kraujagysles plečiantys vaistai. Rizikos faktoriams priskiriama ir moteriška lytis, šviesus odos tipas, amžius nuo 30 iki 60 metų bei teigiama šeiminė rožinės anamnezė.

Rožinė neišgydoma, tačiau ligos simptomus kontroliuoti galime

Nors šiuo metu rožinė yra neišgydoma, paskirti medikamentai gali efektyviai kontroliuoti ir palengvinti ligos simptomus. Rožinei gydyti yra naudojamos kelios vaistų grupės. Neretai yra paskiriami antibiotikai, kurie pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu. Jie gali būti skiriami kremo, gelio ar losjono forma, o ligai pažengus indikuotini ir peroraliniai geriamieji antibiotikai. Tabletinės formos paprastai pasižymi geru gydymo efektu, deja kartais jis būna tik trumpalaikis ir sukelia daugiau pašalinių reiškinių.

Jei terapija antibiotikais yra neveiksminga, gydytojas gali pasiūlyti gydymą izotretinoinu. Šis medikamentas dažniausiai naudojamas sunkiai cistinei aknės formai gydyti, bet palengvina ir rožinės sukeltus veido odos pažeidimus. Vaistas veikia teratogeniškai, tad jį vartojant labai svarbu naudoti ypač patikimas kontraceptines priemones. Gydymo trukmė priklauso nuo rožinės sunkumo ir pasireiškiančių simptomų, tačiau dažniausiai pagerėjimas pastebimas jau po 1 ar 2 mėnesių nuo gydymo pradžios. Nutraukus gydymą simptomai gali atsinaujinti, tad neretai skiriama ilgalaikė terapija. Kartais išsiplėtusios kraujagyslės ar paraudimai neišnyksta net taikant tinkamą gydymą, tad tokiais atvejais ligoniui galima padėti taikant lazerinės chirurgijos metodus.

Rožinė padidina tikimybę susirgti Alzheimerio liga

Nauja studija, šiemet publikuota neurologijos žurnale Annals of Neurology, teigia, jog yra ryšys tarp rožinės ir didesnės demencijos išsivystymo rizikos vyresniame amžiuje. Manoma, jog rožinės bėrimus sukelia per didelis kiekis baltymų, vadinamų matrikso metaloproteinazėmis bei antimikrobiniais peptidais. Padidėjusi šių baltymų koncentracija siejama ir su Alzheimerio ligos patogenezės mechanizmais. Šis sutapimas paskatino mokslininkus išsamiau patyrinėti galimą šių dviejų susirgimų ryšį.

Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 5 milijonų Danijos piliečių duomenis, iš kurių daugiau nei 82 000 sirgo rožine. Visi piliečiai buvo stebimi nuo 1997-ųjų iki 2012-ųjų, o per nurodytą laikotarpį  29 193 asmenys susirgo Alzheimerio liga. Atlikę išsamesnę duomenų analizę tyrėjai  nustatė, jog sergantieji rožine turėjo 7 procentais didesnę demencijos išsivystymo riziką ir 25 procentais didesnę Alzheimerio ligos atsiradimo tikimybę, lyginant su šios lėtinės būklės neturinčiais asmenimis. Tyrimas taip pat atskleidė, jog vyrų rizika susirgti Alzheimerio liga yra mažesnė (16%), lyginant su moterimis (28%).

Anksčiau atlikti panašūs tyrimai nagrinėjo ryšį tarp smegenų pažeidimų ir dantenų ligų bei padidėjusios Alzheimerio ligos rizikos ir demencijos. Tačiau svarbu įsidėmėti, jog sergantieji minėtomis ligomis nebūtinai susirgs Alzheimerio liga. Be to, mokslininkai ketina atlikti papildomų tyrimų, siekdami išanalizuoti, ar efektyvus rožinės gydymas sumažina numatomą demencijos riziką.