Dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje. Apie krūties vėžiu sergančių gyvenimo kokybę.

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga, sudaranti net 32 proc. visų moterų piktybinių navikų, stabiliai įsitvirtinęs pirmoje vietoje moterų onkologinių ligų statistikos lentelėje. Sergamumo krūties vėžiu įvairiose pasaulio šalyse vidurkis – 65 atvejai 100 000 moterų. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis gerokai didesnis negu besivystančiose valstybėse. Azijos ir Afrikos šalyse moterys krūties vėžiu serga retai, tačiau Europoje ir JAV nustatytas dažnas sergamumas. Sergamumas krūties vėžiu ir pasaulyje, ir Lietuvoje didėja – ši liga kasdien nustatoma 3–4 Lietuvos moterims.

Kintanti gyvenimo kokybė

Tai dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1 200 naujų ligos atvejų, kiekvieną savaitę nuo krūties vėžio miršta daugiau nei 10 moterų. Dar prieš 100 metų pavykdavo išgelbėti vos 5 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų. Šiandien padėti galima beveik 90 proc. moterų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą. Šiuo metu Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumas nuo krūties vėžio išties didelis (50 proc.). Lietuvos moterys nepratusios reguliariai tikrintis savo krūtų, o bendrosios praktikos gydytojai neparagina moterų reguliariai tai daryti. Būtina, kad moterys suvoktų ankstyvosios diagnostikos svarbą. Kiekvieno žmogaus gy- venimas nuolat kinta, vienas sąlygas keičia kitos, tad visai tikėtina, jog gyvenimo kokybės (GK) vertinimas taip pat keičiasi ir skirtingais gyvenimo etapais įgyja kitas vertes.

Vėžys, kaip sunki, ilgalaikė ir daugelio asmenų su mirtimi siejama liga, stipriai sukrečia žmogaus pasaulį ir požiūrį į gyvenimą. Žmonės skirtingai reaguoja į ligą, nevienodai prisitaiko prie ligos ir prie gydymo, tad šiuo gyvenimo periodu ypač svarbus slaugytojos vaidmuo. Vienas didžiausių onkologinėms pacientėms kylančių sunkumų – susitaikyti su liga. Išgirdusi diagnozę nereta moteris jaučiasi sugniuždyta, išsigandusi dėl nežinomos ateities ir sugriuvusių gyvenimo planų. Tuo metu kyla daugybė įvairių emocijų, kurios sąlygoja dažną nuotaikų kaitą, dėl to žmogus jaučiasi sutrikęs. Psichologinė našta tokia didelė, kad ją galima pakelti tik padedant artimiesiems, taip pat kvalifikuotai slaugytojai. Slaugytojos žinios ir kompetencija, noras suprasti ir padėti, gebėjimas laiku pastebėti paciento būklės bei nuotaikos pokyčius, įsigilinti ir mėginti rasti teisingą išeitį iš susidariusios nepalankios padėties, sužadinti troškimą gyventi ir kovoti su savo liga – tai patys svarbiausi slaugos proceso aspektai.

 

Tyrimo metodai ir rezultatai

Siekiant išanalizuoti krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybę 2012 m. kovo–balandžio mėn. buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo kontingentą sudarė 60 įvairaus amžiaus moterų, kurioms diagnozuotas tam tikros stadijos krūties vėžys. Krūties vėžiu ser- gančios pacientės buvo tiriamos onkologiniame de- partamente. Kiekybiniam tyrimui atlikti pasirinkta standartizuota anketa EORTC QLQ-C30 ir QLQ Br-23, kurią sudaro bendros gyvenimo kokybės, funkcionavimo ir simptomų skalės. Taip pat anketoje yra klausimų apie slaugą. Tyrimas atliktas laikantis etinių tyrimo aspektų: konfidencialumo, au- tonomiškumo, savanoriškumo, nepakenkimo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Tyrimo metu tirta ligos įtaka fiziniam, vaidmens, emociniam, kognityviajam ir socialiniam sergančių moterų gyvenimo kokybės (GK) funkcionavimui.

Labiausiai GK sritį charakterizuoja bendra moterų fizinė sveikata. Vėžys sukelia daug įvairių negalavimų, tokių kaip nuovargis, kuris pasireiškia įtempta veikla (37 proc.) arba ilgais pasivaikščiojimais (48 proc.). Didžiajai daliai respondenčių nereikalinga pagalba kasdienėje veikloje (75 proc.), joms nereikalingas poilsis dienos metu (59 proc.) ir trumpi pasivaikščiojimai (63 proc.) joms nesukelia negalavimų.

Didžioji dalis respondenčių (48 proc.) į klausimus apie vaidmens funkcionavimą atsakė, kad ligos  sukeltus  apribojimus  labiau  jautė  laisvalaikio  veikloje  nei  darbe  ar  kasdienėje  veikloje (35 proc.). Kita dalis respondenčių (28 proc.) visai nejautė dėl ligos kylančių apribojimų nei darbe ar kasdienėje veikloje, nei laisvalaikio veikloje (27 proc.).

Psichologinės vėžio pasekmės praeina kur kas vėliau nei fizinių simptomų sukeltas skausmas. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai sergant krūties vėžiu patiriamos šios emocijos: prislėgtumas (40 proc.), susierzinimas (27 proc.) ir nerimas (22 proc.). Dalis šių emocijų kyla dėl atsiradusių fizinių simptomų poveikio, o kita dalis – dėl nežinomos ateities.

 

Bendravimas ir mokymas

Krūties vėžiu sergančioms moterims labai svarbus sėkmingas artimų žmonių prisitaikymas prie ligos. Tyrimas parodė, kad daugumos respondenčių liga visai neturėjo įtakos šeiminiam gyvenimui (45 proc.), o visuomeniniam gyvenimui liga turėjo nedaug įtakos (35 proc.).

Kitais anketos klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, kokių simptomų sukelia liga. Krūties vėžys sukelia skausmą ir pablogina GK. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis moterų tuo laikotarpiu jautė nuovargį (30 proc.), skausmą (25 proc.), apetito stoką (21 proc.), jas kankino nemiga (21 proc.), dusulys (20 proc.). Tačiau galima teigti, kad kai kurios sergančios respondentės neturėjo didelių fiziologinių nusiskundimų. Didžioji respondenčių dalis nesiskundė oro trūkumu (52 proc.), viduriavimu (56 proc.), vidurių užkietėjimu (40 proc.), pykinimu (38 proc.) ir vėmimu (48 proc.) (3 pav.).

Vertinant su krūtimi susijusius simptomus tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis respondenčių vi- sai nepatyrė nesveikos krūties srities odos problemų (65 proc.) bei šios srities patinimo (34 proc.). Pusė respondenčių (50 proc.) jautė nedidelį nesveikos krūties srities jautrumą. Beveik pusei respondenčių (41 proc.) pasireiškė skausmas nesveikos krūties srityje.

Slaugant krūties vėžiu sergančias pacientes ypač svarbu bendravimas ir mokymas. Didžioji dalis respondenčių (58 proc.) atsakė, kad slaugytojos joms skyrė labai daug laiko bendravimui ir mokymui. Kita dalis respondenčių (28 proc.) jautė tik vidutiniškai slaugytojų paskirstytą laiką bendravimui ir mokymui. Ir tik nedaugelis respondenčių (14 proc.) atsakė, kad slaugytojos joms skyrė nedaug laiko bendravimui ir mokymui. Moterys slaugytojų atliekamą darbą turėjo įvertinti nuo 1 (labai blogai) iki 7 (puikiai) balų. Dauguma respondenčių slaugytojų atliekamą darbą įvertino 5 balais, o tai reiškia, kad jos yra patenkintos slaugytojų atliekamu darbu.

 

Išvados

Remiantis tyrimo rezultatais, parodančiais ligos įtaką sergančių moterų gyvenimo kokybei, nustatyta, kad liga labiausiai paveikė pacienčių fizinį ir vaidmens funkcionavimą. Nagrinėjant fizinį funkcionavimą pastebima, kad liga didžiausią įtaką padarė pacienčių įtemptai veiklai ir ilgiems pasivaikščiojimams. Tiriant vaidmens funkcionavimą nustatyta, jog daugelis tiriamųjų labiau jautė ligos sukeltus laisvalaikio veiklos apribojimus nei apribojimus darbe ar kasdienėje veikloje.

Simptomai, kuriuos labiausiai patiria krūties vėžiu sergančios moterys, yra nuovargis, skausmas, apetito stoka, nemiga ir dusulys. Kiti dažni vėžio ir jo gydymo sukeliami simptomai yra susiję su rankos funkcionavimu: skausmai rankoje arba petyje, rankos arba plaštakos patinimai ir sunkumai kilnojant arba judinant ranką.

Analizuojant slaugytojo vaidmenį slaugos procese tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojos daug laiko skyrė bendravimui ir pacienčių mo- kymui. Jų atliekamas darbas įvertintas 5 balais, vadinasi, pacientės buvo patenkintos slaugytojų darbu.

 

 

 

 

Šaltinis: Janina Simutytė, Tatjana Žuravliova, žurnalas „Visuomenės sveikata“, Higienos Institutas