Dvipolis afektinis sutrikimas – kai liūdesį keičia euforija

Dvipolis afektinis sutrikimas, kartais dar vadinamas maniakine depresija, paprastai apibūdinamas ekstremaliais nuotaikų svyravimais, kai gilios, užsitęsusios depresijos epizodus keičia pakilios, labai energingos ar net euforiškos nuotaikos būsena, vadinama manija. Šis sutrikimas nustatomas jauniems, darbingo amžiaus žmonėms, dažniausiai tarp 15 ir 40 metų amžiaus, o moterims jis pasireiškia kiek anksčiau nei vyrams. Nurodomas ligos paplitimas siekia net 2% tarp visų suaugusiųjų. Rizika susirgti dėdesnė tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų dvipoliu afektiniu sutrikimu, tačiau mokslininkai nemano, kad genetiniai faktoriai yra vienintelė ligą lemianti priežastis.

Sutrikimo priežastys neišaiškintos, tačiau kaip ir daugelis kitų psichiatrinių ligų jo kilmė polietiologinė, o patogenezė yra siejama su neuromediatorių pusiausvyros sutrikimu smegenyse. Pavyzdžiui, serotonino trūkumas yra viena pagrindinių depresijos epizodą nulemiančių priežasčių.

Depresijos ir manijos epizodo pasireiškimas

Skirtingi simptomai pasireiškia prasidėjus depresijos ir manijos epizodams, o jų trukmė kiekvienam pacientui esti nevienoda. Depresijos metu žmogus jaučiasi labai liūdnas, kankina nerimas, energijos stoka, nevilties jausmas, dėmesio sutelkimo problemos ir darbigumo sumažėjimas. Depresiją išgyvenantiems žmonėms veikla, kuri iki šiol labai patikdavo, nebeteikia malonumo. Stebimi ir tam tikri gyvenimo būdo ir valgymo įpročių pokyčiai, tad žmonės gali priaugti ar netekti nemažai svorio, gali sutrikti miegas, kankinti neramios, net savižudiškos mintys.

Tuo tarpu manijos simptomai dažniausiai būna priešingi. Šioje fazėje žmones užplūsta pakili, net euforiška nuotaika, pacientai nepaprastai pasitiki savimi ir yra įsitikinę, kad gali įvykdyti bet kokį užsibrėžtą planą. Manijos epizodo metu žmonės būna itin kalbūs, nenustygsta vienoje vietoje, o jų miego poreikis sumažėja vos iki kelių valandų per parą.

Nuotaikų svyravimai sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu. 1 – nedideli nuotaikų svyravimai, kai hiponamiją keičia lengvos formos depresija, vadinami ciklotimija. 2 – I tipo dvipolis afektinis sutrikimas nustatomas kai pacientui pasireiškia sunki depresija ir manija. 3 – II tipo sutrikimas pasireiškia sunkios depresijos ir hipomanijos epizodais.

Nuotaikų svyravimai sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu. 1 – nedideli nuotaikų svyravimai, kai hiponamiją keičia lengvos formos depresija, vadinami ciklotimija. 2 – I tipo dvipolis afektinis sutrikimas nustatomas kai pacientui pasireiškia sunki depresija ir manija. 3 – II tipo sutrikimas pasireiškia sunkios depresijos ir hipomanijos epizodais.

Deja, toks energingumas bei entuziazmas dažnai būna betikslis ir žmogus dirba neproduktyviai, nes nuolat lengvai išsiblaško, nebaigia pradėtų darbų. Pacientams būdingas neapdairumas, todėl jie pakliūna į nelaimingus atsitikimus, nesaugiai vairuoja., dažnai atsiranda alkoholio bei kitų svaigalų vartojimo problemų, ypač padidėja seksualniai poreikiai – taigi manijos metu žmogaus gyvenimas gali tapti visiškai chaotiškas ir nevaldomas.

Esant nebūdingiems simptomams ligą atpažinti sunkiau

Kai kurie žmonės patiria mažiau išreikštus manijos simptomus, vadinamus hipomanija. Dažnai šie epizodai lieka nepastebėti, nes staiga pagerėjusi nuotaika ir užplūdusi energija gali atrodyti kaip normali būsena, prieš tai depresiją išgyvenusiam žmogui. Deja, hipomanija gali pereiti į manijos epizodą, tad ją atpažinti ir gydyti taip pat svarbu.

Taip pat galimi ir mišrūs epizodai, kai depresija ir manija pasireiškia vienu metu. Tuomet žmogus gali patirti įvairiausius ir gana keistus išgyvenimus, pavyzdžiui, jausti liūdesį, kai užsiima ypač mėgstama veikla. Ši būklė dažnesnė žmonėms, kuriems dvipolio afektinio sutrikimo simptomai atsirado dar paauglystėje.

Diagnostika remiasi paciento ir jo artimųjų anamneze

Dvipolio afektinio sutrikimo diagnostika dažnai yra komplikuota. Pirmiausia svarbu atmesti kitas priežastis, kurios gali sukelti didelius nuotaikos svyravimus. Tai galėtų būti nervų sistemos infekcinės ligos ar kiti neurologiniai sutrikimai, psichotropinių medžiagų vartojimas, skydliaukės ligos, ŽIV, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kai kurių vaistų pašalinis poveikis. Deja, nėra jokių specifinių laboratorinių tyrimų, galinčių patvirtinti dvipolį afektinį sutrikimą, tad svarbiausia diagnostikos priemone lieka išsami paciento ir jo artimųjų anamnezė.

Medikamentinio gydymo ir psichoterapijos nauda

Pacientams, sergantiems dvipoliu afektiniu sutrikimu, medikamentinis gydymas leidžia gyventi stabilesnį, produktyvesnį gyvenimą. Svarbiausia vaistų grupė taikoma gydant šį sutrikimą – tai nuotaikos stabilizatoriai, pavyzdžiui, litis. Kartais vartojami ir antidepresantų, antipsichotikų ar antikonvulsantų grupių medikamentai. Net esant ligos remisijai, kai nuotaika normali, svarbu skirti palaikomąjį medikamentinį gydymą, siekiant išvengti ligos atkryčio.

Negalima pamiršti, kad efektyvus gydymas neapsiriboja vien vaistais – jis turėtų būti derinamas su psichoterapija. Ji gali suteikti motyvacijos pacientams laikytis paskirto medikamentinio gydymo režimo, tvarkytis su sunkumais darbe ir asmeniniame gyvenime, kylančiais dėl sutrikimo daromos įtakos.

Svarbu keisti ir gyvenimo būdą. Nemažai daliai pacientų griežtas miego, mitybos ir pakankamo fizinio aktyvumo režimas padeda palaikyti ilgalaikę remisiją, retina nuotaikų svyravimų dažnį. Kadangi alkoholis bei kitos pasichiką veikiančios medžiagos gali iššaukti ligos paūmėjimą, jų derėtų vengti. Taip pat žmonės turėtų būti mokomi, kaip anksti atpažinti prasidedantį manijos ar depresijos epizodą ir laiku kreiptųsi pagalbos, kol elgesys dar netapo visai nekontroliuojamas.

Gydymo alternatyvos

Galimas gydymas elektros impulsų terapija, tačiau dažniausiai tai yra paskutinio pasirinkimo priemonė, kai kiti gydymo metodai yra neefektyvūs. Terapijos metu, smegenis paveikus elektros srove, yra sukeliamas traukulių priepuolis. Šiais laikai tai visiškai saugi procedūra, o kartais greičiausias ir efektyviausias būdas palengvinti sunkius ir kitomis priemonėmis nekontroliuojamus simptomus.

Yra ir naujų gydymo būdų, kurių poveikis bei efektyvumas vis dar plačiai tyrinėjamas. Vienas jų – tai transkranijinė magnetinė stimuliacija. Jos metu smegenis veikiant magnetiniu lauku, sužadinamos tam tikros jų sritys. Taigi, stimuliuojant ligos patogenezėje reikšmingus smegenų centrus gali būti kontroliuojami depresijos ar manijos simptomai.

Ankstyva diagnostika ir gydymas gerina gyvenimo kokybę

Deja, daugelis sergančiųjų dvipoliu afektiniu sutrikimu nesuvokia savo ligos ir vengia artimųjų bei gydytojų konsultacijų. Svarbu įsidėmėti, jog dėl dvipolio afektinio sutrikimo kylantys nuotaikų svyravimai nėra žmogaus būdo bruožas, o liga. Ekstremalūs nuotaikų svyravimai turi logišką medicininį paaiškinimą, o gydymui naudojami efektyvūs medikamentai – tad liga gali būti kontroliuojama, taip pagerinant paciento ir jį supančių aplinkinių gyvenimo kokybę.

 

 

 

Palikite komentarą