Epidemiologė paaiškino, kuo skiriasi gripas nuo peršalimo

Gripo virusas gali pasiekti per metrą esantį asmenį, o, papuolęs į jo nosies gleivinę, lengvai susargdinti, kalbėdamasi su lrtlt portalu primena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. Pasak gydytojos epidemiologės, gripo požymiai – staigi temperatūra, galvos ir gerklės skausmas, nuovargis, sausas kosulys, antrą ar trečią parą atsiradusi sloga. Tačiau, pabrėžia ji, niekada nereikia gydytis patiems, nes simptomai gali ir apgauti.

 

Peršalimas ir gripas – ne vienas ir tas pats

– Vis daugiau žmonių kosi, sloguoja, čiaudi. Ar normalu, kad tokiu metu, kai ruduo dar tik prasidėjo, žmonės ima sirgti?

– Taip būna kiekvienais metais. Gripu ir kitomis peršalimo ligomis, kurias sukelia bakterijos ar virusai, rudenį ir žiemą sergama daug dažniau. Tai lemia orų kaita, labai kontrastinga dienos ir nakties temperatūra, netinkami drabužiai. Jei patys apsirengiame ar vaikus aprengiame per šiltai, perkaistame ir susergame. Taip pat sergamumas didėja, kai žmonės susirenka į uždaras mokymo, darbo patalpas, nes gripo ir kiti virusai bei bakterijos plinta oro lašeliniu būdu. Jei patalpos netinkamai valomos, vėdinamos, žmonės nesilaiko kosulio ir čiaudulio higienos taisyklių, ligų sukėlėjai daug greičiau ir lengviau plinta.

– Kuo peršalimo ligos skiriasi nuo virusinių ligų?

– Virusinės ligos, kurioms priklauso ir gripas, yra pavojingos, nes dažnai pasireiškia labai sudėtingomis komplikacijomis, pavyzdžiui, plaučių ar ausų uždegimais, netgi bronchitais, meningitais. Be abejo, būna ir mirčių. Šios komplikacijos būdingos 65 metų ir vyresniems žmonėms ir asmenims, kurie serga lėtinėmis ligomis. Bakterinės ligos taip pat gali susargdinti. Tačiau dabar dažnesnės peršalimo ligos, gripo atvejai kol kas registruojami pavieniai. Šios ligos nėra nesudėtingos, bet rečiau sukelia komplikacijas.

– Kokie gripo ir peršalimo ligų požymiai?

– Gripo požymiai yra specifiniai: staiga pakyla temperatūra, skauda galvą, gerklę, kankina sausas kosulys, o sloga atsiranda tik antrą ar trečią parą. Žmogus dieną ar dvi jaučiasi nuvargęs, nori miegoti, yra nedarbingas, nekalbus. Jei negalavimo priežastis bakterija, liga būna truputį lengvesnė, žmogus sloguoja, pakyla temperatūra. Gydytojai žino pagrindinius simptomus ir jų skirtumus, todėl, jei mato būtinybę, paima ėminį ir siunčia į laboratoriją ištirti.

– Kaip susirgus reikėtų gydytis?

– Niekada nereikia gydytis patiems, nes kartais simptomai gali apgauti. Nebūtinai turi būti labai aukšta kritinė temperatūra, nebūtinai žmogus labai blogai jausis. Kartais net esant 38°C temperatūrai ir nedideliam galvos skausmui, nepriklausomai nuo amžiaus, gali tykoti gripas su labai rimtomis komplikacijomis. Todėl visada reikėtų kreiptis į savo gydytoją.

Žinoma, jei žmogus nori gydytis pats, jam tai leidžiama. Jis gali gerti arbatas, naudoti liaudies priemones, tačiau tai ligos neišgydys – reikia medikamentų. Vienintelė priemonė, apsauganti nuo gripo, yra skiepai, mokslas kitos priemonės dar neatrado. Skiepai nuo gripo į Lietuvą bus atvežti rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Noriu pabrėžti, kad bus atvežta specifinė vakcina būtent prieš tuos gripo sukėlėjus, kurie šiais metais, prognozuojama, cirkuliuos. Gerti žolelių arbatas, valgyti česnakus ir citrinas, sportuoti ir sveikai gyventi, be abejo, yra gerai, bet tai nespecifinės priemonės, kurios turi būti vartojamos kartu su specifinėmis.

 

– Jei žmogus nuo gripo skiepijosi pernai, gal jis jau turi imunitetą? Ar skiepytis reikia kasmet?

– Taip, nuo gripo reikia skiepytis kasmet, nes ši vakcina žmogų, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės, lėtinių ligų, apsaugo nuo pusės metų iki metų. Vyresnio amžiaus asmenų imuninė sistema nebesugeba pagaminti tiek antikūnų, kad apsaugotų ilgiau. Šie asmenys ir kiti, sergantys lėtinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir onkologinėmis ligomis, priklauso rizikos grupei, todėl valstybė jiems skiria nemokamus skiepus. Valstybinė ligonių kasa šiais metais įsigijo 105 tūkst. dozių vakcinos, skirtos būtent toms penkioms rizikos grupėms.

 

Šaltinis: LRT

Palikite komentarą