Farmacinė rūpyba: vaistininkas ar gydytojas – kuriuo lietuviai pasitiki labiau?

Paciento ir sveikatos sistemos poreikių išsiaiškinimas, farmacijos specialistų kompetencijų ugdymas, naujų įgūdžių formavimas, bendradarbiavimo su kitais sveikatos priežiūros specialistais (pvz., šeimos gydytojais) stiprinimas – tik keli iš daugelio dalyvaujančių farmacinės rūpybos projekte Lietuvoje keliami tikslai.

 

Kuo pasitiki šalies gyventojai?

Apie pasirengimus nuo 2016 m. šalyje įsigaliosiantiems Farmacijos įstatymo pakeitimams ir sveikatos specialistų galios perskirstymą kalbėjo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą pristatę vaistinių tinklo „Camelia“ atstovai. Jie džiaugiasi, kad tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų nuomone profesionaliausiai savo pareigas atliekančiais laikomi vaistininkai (48 proc.), gydytojai (46 proc.) ir mokytojai (42 proc.), o jei sutriktų tam tikrų profesijų atstovų darbai, dažniausiai būtų pasigęsta gydytojų (57 proc.), policininkų (45 proc.), vaistininkų (38 proc.).

„Sprinter tyrimai“ apklausos duomenys.

„Sprinter tyrimai“ apklausos duomenys.

Natūralu, jog šie rezultatai ypač aktualūs vaistininkams – remiantis neseniai papildytu Farmacijos įstatymu, nuo kitų metų vaistinėse bus teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos ir šie metai yra pereinamieji, pasirengimo laikotarpis.

„Gyventojų pasitikėjimas yra labai svarbus, mums vaistininkams, rengiantis teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Rengdamiesi teikti farmacinės rūpybos paslaugas, į vaistininkų mokymus, pasirengimą teikti naujas paslaugas, jau investavome 0,5 mln. eurų. Šias investicija vykdome ir šiemet, daugiausiai dėmesio skiriame tolesniam vaistinių darbuotojų kompetencijų ugdymui, tikime, kad tai dar labiau padidins gyventojų pasitikėjimą vaistininkais, pagarbą jų profesijai“, – sakė vaistinių tinklą „Camelia“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

 

Kokias paslaugas gausime?

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ekspertė, vaistininkė Jūratė Švarcaitė pabrėžė, kad Lietuvoje nuo 2016 m. pradžios vaistinėse, bus pradėtos teikti Farmacinės rūpybos paslaugos – tai vaistininko pagalba pacientui, vartojančiam vaistus ir (ar) siekiančiam išlikti sveikam, o taip pat – pasiekti akivaizdžius rezultatus, kurie pagerintų paciento gyvenimo kokybę. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių vaistinių teikiamos tokios farmacinės rūpybos paslaugos, kaip kraujo spaudimo, gliukozės kiekio, vaistų vartojimo, priklausomybės ligų gydymo paslaugos, keturiose – netgi skiepijama nuo sezoninio gripo ar infekcinių ligų, vykstant į užsienio kraštus.

Vis tik, kokios konkrečios paslaugos bus prieinamos Lietuvos gyventojams, ir kiek jos kainuos, kol kas dar nebuvo atsakyta, nors, tyrimo duomenimis, yventojai turi daug lūkesčių dėl šių paslaugų.

Farmacinių paslaugų pasiskirstymas Europos Sąjungos vaistinėse.

Farmacinių paslaugų pasiskirstymas Europos Sąjungos vaistinėse.

„Tyrimo metu, respondentai paklausti ko tikisi iš naujų paslaugų, net pusė (52 proc.) respondentų iš farmacinės rūpybos paslaugos tikisi sutaupyti laiko, kurį skirtų lankymuisi gydymo įstaigose. 43 proc. – naudos sveikatai, o trečdalis (33 proc.) tikisi žinių apie tinkamą vaistų vartojimą, 30 proc. – gauti daugiau informacijos apie prevencines sveikatos programas ir jose dalyvauti. Esu įsitikinusi, kad pradėjus teikti paslaugas, tokie lūkesčiai bus įgyvendinti, kadangi vaistininkai turės daugiau galimybių priimti sprendimus, susijusius tiek su ligų gydymu, tiek su jų prevencija“, – sakė J. Švarcaitė.

 

Nekonkuruos su gydytojais?

J. Švarcaitė pabrėžė, kad farmacinė rūpyba padės spręsti vieną didžiausių šiandieninių sveikatos sistemos problemų – netinkamą vaistų vartojimą. Dažnas pacientas nesupranta vaistų vartojimo niuansų, pakankamai nežino apie savo būklę, yra vedamas išankstinių nusistatymų. Vaistininkas, vadovaudamasis farmacinės rūpybos principais, gali padėti pacientui ir užtikrinti, kad gydytojo paskirti vaistai būtų vartojami tinkamai, veiksmingai ir saugiai. Tyrimai Vokietijoje, Anglijoje rodo, kad net vienas vaistininko įsikišimas gali ženkliai pagerinti, pavyzdžiui, astma sergančio paciento gyvenimo kokybę.

„Sprinter tyrimai“ apklausos duomenys.

„Sprinter tyrimai“ apklausos duomenys.

„Atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, įvertinus pirmuosius paslaugų teikimo rezultatus, ateityje bus galima svarstyti ir siūlyti platesnį paslaugų spektrą.  Įgyvendinus farmacinę rūpybą, vaistininkas tampa lygiaverčiu gydytojo partneriu, kuris seka, kad gydymas pasiektų numatytus rezultatus. Vaistininkas daug anksčiau padeda gydytojui nustatyti neatitikimus, nepageidaujamus reiškinius, šalutines reakcijas. Taip pat jis gali atpažinti pacientus, kuriems būtina gydytojo konsultacija, ir nukreipti juos į medicinos įstaigas. Vaistinė taip pat gali vykdyti įvairius sveikatos rodiklių matavimus, mokyti pacientus valdyti savo lėtinę ligą, padėti ūmių susirgimų atveju“, – sakė J. Švarcaitė.

Kaip teigė vaistininkė, jos profesijos atstovai nesieks tapti „mini-gydytojais“, o tik praplės savo kompetencijų spektrą, kuris leis pacientams geriau išmokti rūpintis savimi ne tik ligos atveju, bet ir prevencinėje stadijoje. Juk, gydytojui diagnozavus ligą, o vaistininkui pardavus vaistą, pacientas pats lieka atsakingas už savo ligą ir taisyklingą vaistų vartojimą. Deja, tokių žinių ir įgūdžių tarp Lietuvos gyventojų kol kas trūksta, konstatuoja ekspertai.

 

Palikite komentarą