Funkcionuojanti oda užauginta iš pelės kamieninių ląstelių. Ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų?

Oda – tai visą mūsų kūną dengiantis organas, sudarantis išorinį barjerą bei saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio. Taip pat ji yra svarbi normalios organizmo temperatūros palaikymui, jutiminei funkcijai bei vitamino D gamybai. Viena svarbiausių mūsų odos savybių – tai gebėjimas atsinaujinti. Kasdien nuo 30 000 iki 40 000 senų odos ląstelių yra pakeičiamos naujomis, o maždaug per mėnesį pasikeičia visa mūsų kūno oda. Deja, esant ypač dideliems odos pažeidimams, visiškas atsinaujinimas tampa neįmanomas, tad tyrėjai ieško naujų būdų padėti nudegusiems ar sunkiomis odos ligomis sergantiems pacientams.

Mokslininkų komandai iš Japonijos pavyko ne tik laboratorijoje užauginti funkcionuojantį odos lopą, bet ir sėkmingai transplantuotį jį gyvam organizmui. Nors šiuo metu technologija bandoma tik su laboratorinėmis pelėmis, mokslininkai prognozuoja, kad greitai ji gali sukelti revoliuciją gydant didelio laipsnio nudegimus patyrusius pacientus ar dėl kitų būklių netekus didelių odos plotų. Mokslininkai mano, jog ši technologija gali padėti gydyti ir kur kas dažnesnę būklę – daugelį žmonių vyresniame amžiuje varginantį plikimą.

 

Iš kamieninių ląstelių Japonijos mokslininkų komanda užaugino funkcionuojančią odą – ji turėjo visas būdingas struktūras, prakaito liaukas, o iš plaukų folikulų augo plaukai. (worldtechtoday.com nuotr.

Iš kamieninių ląstelių Japonijos mokslininkų komanda užaugino funkcionuojančią odą – ji turėjo visas būdingas struktūras, prakaito liaukas, o iš plaukų folikulų augo plaukai. (worldtechtoday.com nuotr.

Kaip įprastos organizmo ląstelės paverčiamos kamieninėmis?

Tyrimą atlikę mokslininkai siekė įprastas pelių dantenų ląsteles paversti pluripotentinėmis kamieninėmis ląstelėmis. Taigi, suaugusios diferencijuotos pelės ląstelės buvo genetiškai perprogramuotos ir grąžintos į embrioninių kamieninių ląstelių būseną. Tai atliekama priverčiant ląsteles ekspresuoti genus, kurie yra susiję su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis. Transformavus suaugusio organizmo ląsteles į kamienines, jos gali ir vėl diferencijuotis į bet kurią specializuotą organizmo ląstelę.

Kitame tyrimo etape kamieninės ląstelės buvo patalpinamos į petri lėkštelę bei paveikiamos molekule Wnt10, kuri paskatindavo specialių ląstelių grupių, panašių į embrioną, formavimąsi. Šios ląstelių grupės buvo persodinamos pelėms, kurių imuninė sistema buvo prislopinta – taip siekiama išvengti transplantato atmetimo reakcijos. Po persodinimo kamieninių ląstelių grupės diferencijavosi ir tapo specializuotomis, sudarė ryšius su supančiais nervais bei raumenimis ir galiausiai tapo puikiai funkcionuojančia oda.

 

Kokie yra vystomos technologijos pranašumai?

Oda yra vienas didžiausių ir svarbiausių organų žmogaus organizme, tačiau ją gydant iki šiol kyla daugybė sunkumų ir kolkas neatsakytų klausimų. Šiuo metu klinikinėje praktikoje yra naudojama odos lopų persodinimo technika, taip pat ir mažai funkcionali dirbtinė oda. Remiantis naujaisiais tyrimais, laboratorijoje užauginta oda turėjo funkcionuojančius plaukų folikulus ir prakaito liaukas, kurios svarbios kūno temperatūros palaikymui ir odos apsauginio barjero susidarymui. Taip pat jau po 2 savaičių po odos transplantacijos pelės odoje susiformavę plaukų folikulai lėmė intensyvų kailio augimą.

Mokslininkai tikisi, jog jau po 5 ar 10 metų šis, kolkas tik su pelėmis atliekamas eksperimentas, galėtų būti plačiai naudojamas kasdienėje medicinos praktikoje gydant nudegimus ar rimtomis odos ligomis sergančius žmones. Manoma, kad ši technologija galėtų būti naudojama ir plačiau. Šiuo metu daugelio kosmetikos gaminių saugumas vis dar testuojamas atliekant badymus su gyvūnais, o ateityje tokiems bandymams galėtų būti naudojama laboratorijoje užauginta oda. Taip pat šie Japonijos mokslininkų eksperimentai gali padėti vystyti naujas technologijas, kurias naudojant laboratorijoje bus auginami ir kiti organai, skirti tūkstančiams donorų laukiančių pacientų.

 

 

Palikite komentarą