Gąsdinanti hipotezė: ar skrandžio rūgštingumą mažinantys medikamentai gali sukelti demenciją?

Gastroezofaginio reflukso liga – tai patologinis skrandžio turinio grįžimas į stemplę, sukeliantis stemplės gleivinės pažeidimus ir kitus simptomus, bloginančius gyvenimo kokybę. Tai viena pagrindinių priežasčių dėl kurios, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, skiriami rūgštingumą mažinantys medikamentai, tarp jų ir protonų pompos inhibitoriai.

Protonų pompos inhibitoriai (PPI) slopina skrandžio rūgšties sekreciją blokuodami vandenilio ir kalio jonų siurblį skrandžio parietalinėse ląstelėse. Tai efektyviausi medikamentai gydant refluksą, tačiau turi būti naudojami tik tuomet, kai gastroezofaginio reflukso liga yra tiksliai diagnozuota.

 

Protonų pompos inhibitoriai ir didesnė demencijos rizika

Naujas tyrimas patvirtino ryšį tarp protonų pompos inhibitorių vartojimo ir didesnės demencijos išsivystymo rizikos vyresniame amžiuje.  JAMA Neurology žurnale šių metų vasarį publikuotame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į stipriai išaugusį protonų pompos inhibitorių vartojimą, ypač vyresnio amžiaus pacientų tarpe. Dažnai pastebimas ir neracionalus šių preparatų skyrimas, o net iki 70% visų skiriamų protonų pompos inhibitorių gydymui yra nebūtini.

Į studiją buvo įtraukta beveik 74 tūkstančiai žmonių nuo 75 metų, kurie neserga demencija. Tyrimo metu (nuo 2004 iki 2011) 29,5 tūkstančiams tiriamųjų buvo diagnozuota demencija, o daugiau nei pusei iš jų buvo nustatyti net du skirtingi demencijos tipai. Iš visų tiriamų pacientų 3 tūkstačiai vartojo protonų pompos inhibitorius mažiausiai 18 mėnesių. Šiuos medikamentus vartoję pacientai turėjo reikšmingai didesnę demencijos išsivystymo riziką, lyginant su inhibitorių nevartojusiais.

Depresija ir insultas – susiję rizikos veiksniai

Keletas kitų faktorių taip pat buvo reikšmingai susiję su padidėjusia demencijos išsivystymo rizika, pavyzdžiui depresija ir insultas. Diagnozuotas cukrinis diabetas ir daugiau nei 5 papildomų medikamentų vartojimas (be protonų pompos inhibitorių) taip pat buvo svarbūs demencijos rizikos veiksniai. Nustatyta, kad polifarmacija padidina demencijos atsiradimo riziką net iki 16%.

Dažniausiai yra skiriami trys protonų pompos inhibitorių klasės atstovai – tai omeprazolis, esomeprazolis ir pantoprazolis. Mokslininkai palygino riziką vartojant kiekvieną iš šių preparatų, tačiau ji reikšmingai nesiskyrė.

Rizika susirgti demencija vartojant protonų pompos inhibitorius mažėja didėjant paciento amžiui, o didžiausia ji buvo nustatyta 75-79 metų intervale. Depresijos ir insulto rizika taip pat sumažėjo vyresniame amžiuje. Tai gali rodyti vis mažėjančią išorinių aplinkos faktorių įtaką demencijos išsivytymui vyresniame amžiuje – virš 80 metų.

Poveikio mechanizmas smegenims tiksliai nėra žinomas

Deja mechanizmas, galintis padidinti demencijos riziką iki šiol nėra išaiškintas. Kai kurie mano, kas protonų pompos inhibitoriai praeina kraujo-smegenų barjerą bei sąveikauja su baltymais smegenyse, taip didindami beta-amiloido kiekį (jis susijęs su Alzheimerio liga). Kiti tyrėjai sieja protonų pompos inhibitorių vartojimą su vitamino B12 trūkumu, kuris lemia kognityvinių funkcijų prastėjimą.

Yra nemažai protonų pompos inhibitorių alternatyvų siekiant gydyti padidėjusį skrandžio rūgštingumą – tai histamino H2 receptorių antagonistai, prostaglandinai ir antacidai. Taigi, galimas ir alternatyvių medikamentų skyrimas.

Tačiau svarbu įsidėmėti, jog tyrimas tik parodo ryšį tarp protonų pompos inhibitorių vartojimo ir didesnės demencijos išsivystymo rizikos, tačiau neįrodo, kad būtent šie medikamentai ir sukelia demenciją. Senyvo amžiaus žmonės paprastai vartoja daugybę vaistų, todėl demencija gali būti susijusi ir su kitais medikamentais, taip pat išoriniais aplinkos faktoriais. Minima studija neturėtų mus paskatinti atsisakyti protonų pompos inhibitorių skyrimo. Ji turėtų paskatinti mus pagalvoti, ar šių vaistų skyrimas tikrai būtinas konkrečiam pacientui? Jei atsakymas teigiamas, tuomet protonų pompos inhibitoriai turėtų būti skiriami.

Demencija dar kelia daugybę klausimų mokslininkams, o siekiant įvertinti demencijos išsivytymo priežastis vyresniame amžiuje reikalingi papildomi randomizuoti, prospektyviniai klinikiniai tyrimai.