Geležies trūkumu skundžiasi kas trečias pasaulio gyventojas. Kaip padėti savo organizmui?

Jeigu organizmas stokoja geležies, žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, sumažėja jo dėmesio koncentracija, sulėtėja gyvybiniai procesai ir krinta produktyvumo lygis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šios medžiagos trūkumu skundžiasi apie 30 proc. gyventojų, o nesiimant jokių priemonių jai kompensuoti, gali išsivystyti geležies stokos anemija (mažakraujystė).

Kodėl geležis yra svarbi?

Geležis yra vienas iš pagrindinių komponentų, padedančių žmogaus ląstelėse vykti biocheminėms reakcijoms ir aprūpinantis visus mūsų organus bei audinius deguonimi. Visiems organizmo audiniams ir organams būtinas deguonis juos pasiekia dėka kraujo baltymo hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose, o geležis yra viena pagrindinių hemoglobino sudedamųjų dalių. Apskaičiuota, kad šio mikroelemento kiekis žmogaus organizme yra 3–5 g, iš kurio daugiau nei du trečdaliai yra hemoglobine.

Geležis taip pat svarbi raumenų veiklai, kadangi dalyvauja raumenų deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Kai kurių fermentų sudėtyje esanti geležis dalyvauja neuromediatorių sintezėje, užtikrinančių darnią centrinės nervų sistemos veiklą.

Anemija (arba mažakraujystė) yra liga, kuomet sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba baltymo hemoglobino kiekis juose, dėl to atsiranda deguonies badas organizme. Taip nutinka tuomet, kai sumažėjus geležies patekimui į organizmą, ilgainiui išsenka sukauptos geležies atsargos. Kuomet geležies atsargų sumažėja tiek, kad pablogėja hemoglobino sintezė, pradeda vystytis geležies trūkumo anemija.

Paprastai geležies trūkumo anemija pasireiškia bendru silpnumu ir greitu nuovargiu, sumažėjusia fizine galia ir ištverme, o vaikams gali prasidėti naktinis šlapinimasis. Pasikeičia ir plaukai, oda – ji tampa plona, sausėjanti, gali atsirasti skausmingų įtrūkimų. Sulėtėja plaukų augimas, jie plonėja, netenka blizgesio, tampa sausi, ima lūžinėti. Pagaliau atsiranda potraukis nevalgomiems dalykams – smėliui, moliui, kreidai, dantų pastai, krakmolui ir kitoms medžiagoms, apie kurias seniau nebūtumėte nė pagalvoję. Galiausiai, geležies trūkumas gali paskatinti net ir polinkį į depresiją.

Pirmieji geležies trūkumo požymiai

Pats geriausias geležies trūkumo indikatorius – netikėtas nuovargis nuo įprasto fizinio krūvio. Sekantis požymis – oro trūkumas atliekant fizinę veiklą. Be to, gali stipriai padidėti širdies ritmas ir atsirasti spengimas ausyse – tai nutinka tuomet, kai organizmas deda daug pastangų, kad pakankamu deguonies kiekiu aprūpintų ypač gyvybiškai svarbius organus – smegenis, širdį, kepenis. Visi šie požymiai rodo, jog pats laikas susimąstyti apie kraujo tyrimus arba bent jau profilaktinį geležies kiekio padidinimą kraujyje.

Tarptautinė ataskaita (Report of the UNICEF/WHO regional consultation, Geneva, Switzerland, 2001) skelbia, kad anemija ir jos sukeltos pasekmės yra didžiulė našta biudžetui. Ypatingai brangiai kainuoja gydyti moteris ir vaikus. Atlikus šiuos tyrimus paaiškėjo, kad žmonėms, kuriems trūksta geležies, sumažėja produktyvumas, tokių pacientų gydymas yra brangus, kas yra ypač pabrėžtina, kuomet kalbama apie mažus vaikus, sergančius anemija.

Tokiems vaikams yra didelė negrįžtamo pažintinių funkcijų išsivystymo defekto rizika. Vaikai, kenčiantys geležies trūkumą, lėčiau auga ir atsilieka protiniais sugebėjimais nuo bendraamžių Yra duomenų, jog ankstyvoje vaikystėje sirgusių anemija intelekto koeficientas yra maždaug 10-15 taškų žemesnis lyginant su nesirgusiais vaikais. Jiems sunkiau mokytis, sukoncentruoti dėmesį, jie nėra tokie atsparūs ligoms.

Pasaulyje anemija serga beveik kas trečias gyventojas – liga nustatoma apie 10 proc. vyrų, bet ji žymiai dažniau pasitaiko moterims ir vaikams. Net 30 proc. vaikų ir apie 50 proc. pasaulio nėščiųjų turi geležies trūkumą. Nėščiųjų anemija serga 35-50 proc. visų nėščiųjų (besivystančiose šalyse – iki 80 proc., Pietų Azijoje ir Afrikoje – 63 proc., Lotynų Amerikoje – 30 proc., Europoje – 14 proc., Lietuvoje – 20-30 proc. visų nėščiųjų). Iš visų anemijų, geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi. Lietuvoje sergamumas yra tris kartus didesnis nei senosiose Europos Sąjungos šalyse ar JAV.

Kaip geležis patenka į organizmą?

Pats organizmas geležies negamina, todėl ją turi pasisavinti su maistu. Tačiau maisto produktuose ji yra netirpi ir sunkiai pasisavinama. Be to, geležies kiekis skirtinguose maisto produktuose labai skiriasi.

Svarbu ne tik geležies kiekis, bet ir jos forma. Neabejotinai daugiausiai geležies yra mėsoje, kepenyse. Geležis iš mėsos yra gerai absorbuojama – apie (20-30 proc.). Vaisiuose ir daržovėse taip pat yra geležies, tačiau jos yra mažiau ir ji pasisavinama daug

blogiau nei iš mėsos. Tad vidutiniškai, valgant įvairų maistą, absorbuojama tik apie 5–15 proc. maiste esančios geležies.

Geležis yra prarandama kiekvieną dieną su išmatomis, šlapimu, per odą. Vidutiniškai suaugęs vyras kasdien praranda apie 0,9 mg geležies, o suaugusi moteris kasdien praranda apie 0,8 mg geležies.

Vaisingo amžiaus moterys papildomai geležies praranda menstruacijų metu. Nors nėštumo metu su menstruacijomis geležies nebeprarandama, tačiau geležies poreikis padidėja. Taip yra dėl atsiradusio vaisiaus. Per visą nėštumo periodą, moteriai reikia maždaug 1000 mg geležies. Todėl šiuolaikinėse Europoje galiojančiose rekomendacijose nurodyta, kad bent tris nėštumo mėnesius reikia vartoti 100-200 mg geležies preparatų per parą.

Netinkamas geležies turinčių produktų vartojimas gali mažinti su maistų gaunamos geležies įsisavinimą. Tokios medžiagos, kaip taninai, esantys kavoje ir arbatoje, fitatai esantys sėlenose, kalcis, esantis maisto produktuose, didelis kiekis cinko, sojos baltymas blokuoja geležies įsisavinimą. Visų šių medžiagų nerekomenduojama vartojami kartu su geležies produktais. Kitaip tariant, geležį įsisavinate labai prastai, jei mėsą valgote su duona ir užgeriate arbata. Siekiant efektyvaus geležies įsisavinimo, kartu su geležies produktais nerekomenduojama vartoti ir vitamino E.

Turbūt tokių mitybos rekomendacijų laikosi tik mažuma, tad nieko keisto, jog kasdienėje mityboje šio cheminio elemento dažnai pritrūksta, o produktai, kuriuose šios medžiagos gausu (raudona mėsa, kepenėlės, liežuvis ir t.t.) vartojami nereguliariai ir be viso kito, netinkamai maišant su kitais produktais.

Geležies trūkumo profilaktika

Pasaulio sveikatos organizacijos ir UNICEF rekomendacijų duomenimis, regionuose, kuriuose yra geležies stygius maiste bei anemijos paplitimas tarp 6–18 mėnesių vaikų yra didelis (iš dalies būtų galima priskirti ir Lietuvą), siekiant išvengti geležies stokos anemijos neigiamų pasekmių šių vaikų protiniam vystymuisi, tokiems vaikams rekomenduojama vartoti geležies papildus.

Tas pats rekomenduotina ir suaugusiems žmonėms, patenkantiems į rizikos grupę. Tiesa, savo sveikatą atidžiau prižiūrintys žmonės ir patys skuba į vaistines pirkti geležies preparatų vos tik atsiranda pirmieji mažakraujystės požymiai. Tai sveikintina iniciatyva, tačiau verta žinoti, kad ne visi geležies papildai vienodai gerai organizmo įsisavinami. Yra atliktas ne vienas tyrimas, įrodantis, jog cheminius geležies preparatus organizmas pasisavina sunkiau, be to, jie gali sukelti įvairaus pobūdžio nepageidaujamą šalutinį poveikį. Todėl neretai mėginimas gydytis šiuo būdu yra mažai efektyvus arba ilgai užtrunka, tačiau tai geriau nei nieko.

Šių problemų visiškai neturi organinės kilmės papildai, vadinamieji hematogenai. Hematogenai jau kelis dešimtmečius Lietuvoje naudojami geležies profilaktikai ir turi užsitarnavę labai solidžią geležies papildų reputaciją. Be to, verta žinoti, jog sintetinių geležies preparatų vartojimas dėl šalutinių poveikių gali būti rizikingas jaunesnio amžiaus žmonėms, tuo tarpu vartojant organinės kilmės geležimi praturtintą hematogeną, tokių atvejų užfiksuota kol kas nebuvo.

Tiesa, pastaruoju metu visuomenėje ir net medicinos pasaulyje apie maistinius papildus įsivyravo įvairiausios nuomonės. Vieni teigia, kad tai puiki pagalbos priemonė vis intensyvėjančio šiuolaikinio gyvenimo ritmo nualintiems organizmams. Kiti antrina, jog maisto papildai, tame tarpe ir hematogenas, nei padeda, nei kenkia ir yra sukurti tik kaip farmacininkų pasipelnymo šaltinis.

Viskas priklauso nuo to, kokių medžiagų trūksta kiekvieno žmogaus organizmui. Tais atvejais, kuomet žmogaus mityba yra subalansuota ir geležies trūkumo nėra, žinoma, jog tokie maisto papildai, kaip hematogenas nei pagelbės, nei pakenks. Tačiau kuomet kalbame apie geležies trūkumą ir rizikos grupes, nuvertinti maisto papildų nevertėtų. Bet kuriuo atveju, prieš pradedant savarankišką gydymo kursą, reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju.