Geriau gydome vėžį: vilties teikiantys faktai

90 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvena su vėžio liga, teigiama  oficialiame  Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro leidinyje „Vėžys Lietuvoje 2011 m.“. Prieš dešimtmetį onkologinių pacientų skaičius mūsų šalyje buvo apie 60 tūkst., o  2013 m., kaip rodo preliminarūs skaičiavimai, su šia liga gyveno daugiau nei 100 tūkst. pacientų. 19 tūkst. onkologinių pacientų gyvena 10 ir daugiau metų.

 

Vilties teikiantys faktai

„Šie skaičiai, kurie rodo, kad ilgėja susirgusiųjų vėžiu gyvenimo trukmė, yra gerų vilčių teikiantis faktas, liudijantis, kad tobulinant onkologinės pagalbos sistemą Lietuvoje einama teisingu keliu, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius. – Ne pirmi metai išliekant tokiam pačiam naujų piktybinių navikų atvejų skaičiui – apie 18 tūkst. – matome, jog galime iš esmės padėti vis daugiau mūsų pacientų.“

NVI direktorius prof. N. E. Samalavičius

NVI direktorius prof. N. E. Samalavičius.

Pasak prof. N. E. Samalavičiaus, bendras onkologinės situacijos  pagerėjimas šalyje  galimas, kai kryptingai taikomos visų lygių vėžio  kontrolės priemonės, kurios apima ir  vėžio rizikos veiksnių  eliminavimą, ir ankstyvąją diagnostiką, ir šiuolaikinių  efektyviausių  gydymo metodų taikymą bei visų sričių mokslinius tyrimus, kurių  rezultatai pritaikomi onkologijoje. Tad vėžys turėtų būti gydomas tik  aukščiausią lygį  turinčiose gydymo įstaigose, kuriose taikomi  šiuolaikiniai gydymo principai, kuriose  dirba daugiadisciplinės  specialistų komandos.

„Vėžio diagnozė jau seniai nebėra mirties nuosprendis ir daugeliu  atveju, ypač jei piktybinė liga diagnozuojama anksti, egzistuoja  efektyvios pagalbos priemonės, – sako prof. N. E. Samalavičius. –  Pavyzdžiui, anksti diagnozavus prostatos vėžį Lietuvoje 5-erių metų  išgyvenamumo rodiklis yra 100%, t.y. vyrų, kuriems diagnozuotas  pirmos stadijos prostatos vėžys išgyvenamumas nesiskiria nuo vyrų,  nesergančių prostatos vėžiu.“

Mūsų šalyje šiuo metu iš šimtatūkstantinio onkologinėmis ligomis  sergančių žmonių skaičiaus beveik 19 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų.  „Tobulesnė diagnostika ir efektyvesnis, individualiai parenkamas ir  teisingai pradedamas gydymas duoda gerus rezultatus: pailgina susirgusiųjų gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę“, – sako prof. N. E. Samalavičius.

 

Vėžio rizikos veiksniai yra skirtingi

Vakarų šalių patirtis rodo, kad, įgyvendinant kai kurių lokalizacijų vėžio ankstyvosios diagnostikos programas, galima ženkliai padidinti anksti diagnozuojamų navikų dalį (pvz., krūties, storosios žarnos, prostatos), o gimdos kaklelio patologijos patikros programa leidžia diagnozuoti dar ikivėžinius pakitimus, kuriuos išgydžius vėžys net neišsivysto.

NVI vyriausioji darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.

NVI vyriausioji darbuotoja dr. Giedrė Smailytė.

„Susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo rodikliai skiriasi priklausomai nuo naviko lokalizacijos, – teigia Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – Geriausi išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje nustatyti tarp susirgusiųjų skydliaukės, sėklidžių ir priešinės liaukos vėžiu, taip pat Hodžkino limfoma. Susirgusiųjų šiomis ligomis išgyvenamumo rodikliai viršija 70 proc.“

Pasak dr. G. Smailytės, vėžio rizikos veiksniai yra skirtingi: pavyzdžiui, plaučių vėžio pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas, gimdos kaklelio vėžio – žmogaus papilomos viruso infekcija, pleuros mezoteliomos – asbestas.  „Naujausiais vertinimais, jei būtų sumažintas žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikis ar jie būtų visiškai eliminuoti, galima būtų išvengti nuo trečdalio iki pusės susirgimų vėžiu, – sako dr. G. Smailytė. – Reikėtų vengti rūkymo, profesinių kancerogenų, žalingų mitybos įpročių, nutukimo, mažo fizinio aktyvumo, infekcinių veiksnių ir aplinkos taršos.“

Nepaisant pažangos, pasiektos gydant vėžį, kai kurių lokalizacijų vėžio gydymas tebėra nepakankamai efektyvus. Tokiems navikams galima priskirti blogos prognozės navikus  – plaučių, stemplės, kepenų ir kasos vėžį, kuriuos diagnozavus 5-erių metų išgyvenamumas nesiekia 10 proc.

 

Daugėja piktybinių navikų

Didelės dalies piktybinių navikų priežastys nėra žinomos, todėl jais susirgus ypač svarbios tampa ankstyvosiosios diagnostikos ir šiuolaikinio gydymo priemonės.

Dėl populiacijos senėjimo daugėja piktybinių navikų. 2012 m. pasaulyje buvo nustatyta 14 mln. naujų vėžio atvejų ir 8,2 mln. žmonių mirė nuo vėžio. Prognozuojama, kad 2030 m. naujų vėžio atvejų skaičius padidės iki 21,3 mln., o mirusių nuo vėžio skaičius – iki 13,1 mln.

„Amžius yra vienas svarbiausių vėžio rizikos veiksnių – sergamumas vėžiu didėja didėjant amžiui, –  teigia dr. G. Smailytė. – Jungtinių tautų  organizacijos duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių dalis didėja beveik visose pasaulio šalyse dėl pailgėjusios gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo. Prognozuojama, kad 2050 m. ekonomiškai stipriose šalyse 60-ies ir daugiau metų sulaukę asmenys sudarys 37 proc. visų gyventojų. Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje ši amžiaus grupė sudarė 22,1 proc. šalies gyventojų.“

Pasak dr. G. Smailytės, vėžys yra problema, su kuria mes susiduriame dabar ir kurios neišvengsime ateityje. Tai ne tik medicininė ir mokslinė, bet ir socialinė problema.

 

 

Šaltinis: Nacionalinis vėžio institutas

Komentarų nėra