Rėmuo – rūgšties patekimas iš skrandžio į stemplę. Pats rėmuo jokio pavojaus nekelia. Po atsitiktinio rėmens rūgšties nudegintos stemplės ląstelės paprasčiausiai sugyja. Vis dėlto kai rėmuo kankina pastoviai, gali išsivystyti apsauginis ląstelių sluoksnis, vadinamoji Bareto stemplė. Virškinimo trakto sutrikimai dažnai diagnozuojuomi pasitelkiant endoskopiją, taip pat, kartais reikalinga ir biopsija.

Taip atrodo „Cytosponge“ kempinėlė (bmj.com nuotr.)
Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos tiki atradę naują būdą diagnozuoti Bareto stemplės būklę be endoskopijos ar paciento narkozės. „Cytosponge“ – tai nedidelė kempinėlę primenantis įrankis, savo naudojimo metodika panašus į arbatos plikymą arbatžoliu pakeliu. Pacientas nuryja kempinėlę, kurią išorėje laiko virvelė, „Cytosponge“ sugeria reikalingus biologinius žymenis ir yra ištraukiama. Pacientui sukeliamas itin mažas nepatogumas.
Labai svarbu Bareto stemplės diagnozę nustatyti dar priešvėžinėje stadijoje, kai ji yra nesunkiai pagydoma, nes susirgus stemplės vėžiu prognozės labai liūdnos – tik 13 procentų pacientų išgyvena ilgiau nei penkerius metus. Ši liga Didžiojoje Britanijoje kasmet pražudo septynis tūkstančius žmonių.
Pasižiūrėkite, kaip veikia britų siūlomas diagnostikos būdas: