Giliųjų venų trombozė – liga, gresianti kiekvienam (pirmieji požymiai)

Nors giliųjų venų trombozė – būklė, kai venoje susidaro krešulys ar krešuliai, dažniausiai prasideda kojų giliosiose venose, tai nėra liga, dėl kurios kenčia tiktai kojos. Kraujagyslių chirurgas Arūnas Grinkevičius portalui lrytas.lt pasakoja apie  giliųjų venų trombozę ir kuo šį liga pavojinga.

Sutrikus veninio kraujo nutekėjimui, koja gali ištinti, gali apimti skausmas, pasikeisti odos spalva.

Sutrikus veninio kraujo nutekėjimui, koja gali ištinti, gali apimti skausmas, pasikeisti odos spalva.

– Dėl kokių priežasčių venose ima formuotis krešuliai? Kaip tai pasireiškia?

– Krešuliai venose ima formuotis dėl kraujotakos sulėtėjimo, venos sienelės pažeidimo ar sustiprėjusio kraujo krešumo.

Sutrikus veninio kraujo nutekėjimui, koja gali ištinti, gali apimti skausmas, pasikeisti odos spalva. Tačiau bėda, kad žmonės nepastebi pirmųjų požymių arba į juos ilgai nekreipia dėmesio.

– Kas darosi, jeigu į tai nekreipiama dėmesio, ir liga nėra gydoma?

– Trombozė progresuoja. Atitrūkęs nuo kraujagyslės sienelės krešulys gali nukeliauti su kraujo srove ir užkimšti gyvybiškai svarbią arteriją. Viena pavojingiausių būklių – kai užkemšama plaučių arterija. Tuomet žmogų gali ištikti staigi mirtis.

Tromboemboliją gali paskatinti ilgalaikė nejudra, pavyzdžiui, ilgas skrydis lėktuvu ar vairavimas, didelės apimties operacija, širdies ligos, nėštumas, pakaitinė hormonų terapija, rūkymas, netinkama mityba, nutukimas arba antsvoris, skysčių trūkumas, kai kurios ligos ir kitos priežastys.

Atlikus giliųjų venų tyrimą ultragarsu ir patvirtinus giliųjų venų trombozės diagnozę dažniausiai skiriamas konservatyvus gydymas – patariama nešioti elastines kojines, skatinančias kraujotaką venomis, skiriama kraują skystinančių vaistų – antikoaguliantų. Dažniausiai tokiais atvejais skiriami preparatai – vitamino K antagonistai.

Vienas gydymo ir profilaktikos būdų - kompresinės kojinės (idemus.lt nuotr.)

Vienas gydymo ir profilaktikos būdų – kompresinės kojinės (idemus.lt nuotr.)

– Ar gydydamasis vaistais žmogus gali būti tikras, kad jo liga neprogresuos, kad jam negresia pavojus?

– Gydytis pirmos kartos antikoaguliantais nėra taip paprasta. Kiekvienas organizmas individualiai reaguoja į šiuos vaistus ir nėra vienos visiems tinkančios dozės. Šių vaistų perdozavimas gali sukelti kraujavimą, o nepakankama dozė netirpdys krešulio, trombozė vystysis toliau.

Norint nustatyti, ar vaistai efektyviai skystina kraują, reikia nuolat atlikti tyrimus. Nustačius dozę, kuri kiekvienam pacientui yra skirtinga ir individuali, po pusmečio ją gali tekti koreguoti. Tad reikia nuolat tirti pacientą.

Kad šie vaistai nėra išsigelbėjimas, rodo vieno mano paciento pavyzdys. Maždaug 45 metų vyras dirba tolimu reisu vairuotoju. Jis visą dieną sėdi, jo kojos – sulenktos, be to, organizmą veikia vibracija. Kai vyrą užklupo didžiulis vienos kojos skausmas, dėl kurio jis nebegalėjo paeiti, raišavo, jis kreipėsi į medikus. Paaiškėjo: giliųjų venų trombozė.

Standartiškai jam buvo skirta vitamino K antagonistų. Vyras ėmė gydytis, nešioti elastines kojines, kojos skausmas pamažu atslūgo. Po pusmečio jam teko grižti į darbą.

Po kurio laiko vyras ėmė skųstis kitos kojos skausmais. Jį kamavo toks pat jausmas, kaip ligai užklupus pirmąją. Po tyrimų paaiškėjo, kad trombozė išsivystė ir kitoje kojoje, nors jis gydėsi vaistais, kurie turėjo skystinti kraują ir užkirsti trombozei kelią. Akivaizdu, kad vaisto dozė laikui bėgant tapo nepakankama.

– Kas ligonio laukia tokiu atveju? Ar yra kitų galimybių gydytis?

– Po šio įvykio vyrui buvo skirta naujos kartos antikoaguliantų, kuriuos vartoti daug patogiau, jie saugesni ir efektyvus. Vartodamas juos jis yra ramus, kad vaistų veikimas nesikeis jokiomis aplinkybėmis, o gydymo rezultatai bus geri.

Nereikės dažnai kontroliuoti kraujo krešėjimo ir bijoti pasikartojančios trombozės arba nukraujavimo, kai perdozuojama vitamino K antagonistų. Naujos kartos vaistai jam suteikė galimybę dirbti, keliauti ir ramiai gyventi.

Šaltinis: lrytas.lt

Palikite komentarą