Giliųjų venų trombozė: retas žino, kad ši liga gali baigtis staigia mirtimi

Maždaug keturiems tūkstančiams lietuvių kiekvienais metais yra diagnozuojama giliųjų venų trombozė. Šia liga sergančiųjų organizme trombas sutrikdo normalų kraujo tekėjimą, dėl to iki  90 proc. kraujo giliosiomis venomis nebegali tinkamai cirkuliuoti žmogaus organizme. Tinkamai ir laiku nepradėjus gydymo beveik kas trečiam šia liga sergančiajam išsivysto plaučių arterijos embolija, kurios pasekmės – mirtinos.

Medikai perspėja, kad kritiškai svarbūs yra pirmieji ligos mėnesiai: laiku nepradėjus tinkamo gydymo sustabdyti kelią ligos komplikacijoms tampa neįmanoma. „Jeigu venų trombozė nėra teisingai gydoma per pirmus 2–3 mėnesius, įvykus trombozei užsikimšusios venos vėliau jau niekaip neatkimši: nei chirurgiškai, nei medikamentais. Tinkamas trombozės gydymas nuo pat jos pradžios – pirmosiomis dienomis, pirmaisiais mėnesiais – yra raktas, norint ligą sustabdyti“, – teigia kraujagyslių chirurgas dr. Sauliaus Sudikas.

Giliųjų venų trombozė. Komplikacijos - susidaręs trombas (embolus) kraujagyslėmis atkeliauja į plaučių arteriją ir ją užkemša. (wikimedia.org nuotr.)

Giliųjų venų trombozė. Komplikacijos – susidaręs trombas (embolus) kraujagyslėmis atkeliauja į plaučių arteriją ir ją užkemša. (wikimedia.org nuotr.)

Trombozė – mirčių priežasties lyderė

Pavojingiausia giliųjų venų trombozės komplikacija – tai plaučių arterijos embolija. Jos metu susidaręs trombas kraujagyslėmis atkeliauja į plaučių arteriją ir ją užkemša. Negaudami užtektinai kraujo, plaučiai nebegali tinkamai funkcionuoti: žmogų ima kamuoti dusulys, skausmas krūtinės ląstoje, kosulys, ligonis gali netekti sąmonės ar atsikosėti krauju, ima formuotis plaučių infarktas, kuris laiku ir tinkamai negydomas pasibaigia paciento mirtimi. Ir nors oficialus registras mūsų šalyje nėra vedamas, tačiau skaičiuojama, kad per metus plaučių embolija suserga apie 2000 žmonių.

Pasauliniu mastu šios ligos statistika – dar kraupesnė. Dėl trombozės kas 37 sekundes miršta žmogus, tai kasmet sudaro daugiau nei 843 tūkst. mirčių – du kartus daugiau nei mirštama nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykiuose kartu sudėjus. Iš viso net apie 34 proc. tromboembolijos mirčių įvyksta dėl staigios plaučių embolijos. Pastebima ir tai, kad vis dažniau staiga ir netikėtai liga užklumpa jaunus žmones.

Pagrindiniai požymiai, kuriuos pajutus reikia nedelsiant kviesti pagalbą: staigus oro trūkumas, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, kartais – atsikosėjimas krauju. Net 90 proc. plaučių embolijos atvejų išsivysto iš giliųjų rankos ar kojos venų trombozės. Ši komplikacija yra pati sunkiausia, beveik kas ketvirtas plaučių embolija persirgęs ligonis miršta staigia mirtimi, ir net 10 proc. iš jų – per pirmąją valandą nuo simptomų atsiradimo pradžios.

Trombas atakuoja – gydytis reikia patiems

Kad ir kokios rimtos giliųjų venų trombozės pasekmės, tačiau vaistai šios ligos gydymui šiandien mūsų šalyje nėra kompensuojami. Kitose Europos Sąjungos šalyse šiai ligai gydyti yra skiriami naujausios kartos medikamentai, leidžiantys pacientui gydytis ir ambulatoriškai, sumažinti jo vizitų į ligoninę skaičių bei gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą. Tuo tarpu Lietuvoje naujausi vaistai yra prieinami tik tiems, kurie pajėgia patys juos įsigyti.

„Mes turime visus vaistus, kuriuos turi ir likusi Europa ar JAV. Šiuo požiūriu nė kiek neišsiskiriame iš kitų šalių. Pagrindinė problema yra ta, kad visi naujausi antikoaguliantai, kuriuos mes turime ir Lietuvoje, yra nekompensuojami. Ligonis ir gydytojas gali pasirinkti tokius vaistus, kokius jie nori, tačiau už juos reikia mokėti pacientams“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vidaus ligų centro direktorius prof. Virginijus Šapoka.

Pasak profesoriaus, ėmus plačiau taikyti gydymą naujos kartos peroraliniais antikoaguliantais, kurie yra įtraukti į Europos, Amerikos giliųjų venų trombozės gydymo rekomendacijas, tačiau nėra kompensuojami tik Lietuvoje bei Latvijoje, medikai maždaug pusę giliųjų venų tromboze sergančių pacientų galėtų gydyti ir ambulatoriškai. Taip pat sumažėtų plaučių embolijos atvejų, kitų komplikacijų skaičius, būtų sutaupomos pacientų hospitalizacijai bei pakartotinių susirgimų gydymui skiriamos išlaidos. Dr. S. Sudiko teigimu, tinkamas ir skubus ligos gydymas yra būtinas. Negydant arba blogai gydant giliųjų venų trombozę, visiems pacientams išsivysto potrombozinis sindromas. Tai reiškia, kad trombas lieka venoje, prisisega prie venos sienelių ir sutrikdo kraujo pratekėjimą.

Už pažangesnį gydymą reikia kovoti

Mūsų šalyje šiandien giliųjų venų trombozė dažniausiai yra gydoma pigiausiais vaistais – varfarinu. Tačiau šio vaisto poveikis yra juntamas tik praėjus 3 – 7 dienoms nuo vaistų vartojimo pradžios. Gydymas varfarinu sudėtingas ir tuo, kad jo dozę reikia nuolat sekti ir koreguoti. Jei vaisto dozė per maža, atsiranda didelė tikimybė vėl susidaryti krešuliui ir įvykti plaučių embolijai. Jei dozė per didelė, kraujas pakankamai nekreša, todėl galima nukraujuoti, gali prasidėti kraujavimas į gyvybiškai svarbius organus. Pradėjus gydymą varfarinu reikia nuolat sekti kraujo duomenis: iš pradžių tirtis kasdien, vėliau 1 – 2 kartus per savaitę, galiausiai kas 1 – 4 savaites.

Šiuo metu jau egzistuoja tobulesni, naujos kartos vaistai – antikoaguliantai, ir nors jie kompensuojami bene visose Europos Sąjungos šalyse,  Lietuvoje nekompensuojami ir pacientams bei gydytojams vis dar tenka kovoti už pažangesnį gydymą.

Palikite komentarą