Grąžtu per kraujagysles: trys sėkmės istorijos Šiaulių ligoninėje

Respublikinės Šiaulių ligoninės intervenciniai kardiologai jau pasirengę moderniausiu metodu – rotabliacijos procedūra padėti pacientams, kurių kraujagyslėse susikaupusios kalkių apnašos sutrikdo kraujotaką ir sukelia visame pasaulyje labiausiai paplitusią ligą aterosklerozę. Procedūros metu deimantiniu mini grąžtu gręžiama užkalkėjusi vainikinė širdies arterija bei atkuriama kraujotaka. Po pirmųjų atliktų operacijų surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavę ligoninės specialistai drauge su kolegomis iš Švedijos džiaugėsi sėkmingomis pirmosiomis operacijomis, gražinusiomis žmones į visavertį gyvenimą.

 

Pirmoji rotabliacijos operacija, kurią atliko intervenciniai kardiologai Vytenis Tamakauskas (iš dešinės), Ivar Sjorgren ir Aušra Dambrauskaitė, sėkminga. (Zitos Katkienės nuotr.)

Pirmoji rotabliacijos operacija, kurią atliko intervenciniai kardiologai Vytenis Tamakauskas (iš dešinės), Ivar Sjorgren ir Aušra Dambrauskaitė, sėkminga. (Zitos Katkienės nuotr.)

Trys pacientai – trys sėkmės

Šiaulietė Adelė Biliūnienė – antroji pacientė, kuriai Respublikinės Šiaulių ligoninės Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos operacinėje buvo atlikta rotabliacijos procedūrą. Po operacijos žurnalistų kalbinta pacientė ne tik džiaugėsi pagerėjusia savijauta bei, moters žodžiais, „super gerai pavykusia“ procedūra. Moteris pasakojo ir apie nelengvą gyvenimą, kai buvo varginama ligos.

Širdies ir kraujagyslių problemos A. Biliūnienei diagnozuotos seniai – prieš keturiasdešimt metų. Buvo diagnozuotas aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, padidėjęs arterinis kraujospūdis.

„Buvau jauna ir dar nerūpėjo nei sveika gyvensena, nei sveika mityba“, – apgailestauja moteris, kad nesupratusi ligos pasekmių, kurias galima įveikti arba nutolinti, pakeitus gyvenimo būdą.

„Susirūpinau kai tapau močiutė, stengiuosi gyventi sveikai, kad kuo ilgiau su anūkėliais galėčiau pabūti“, – pasakoja 78 metų šiaulietė.

Deja, kai diagnozuojama aterosklerozė – kraujagyslių užsikimšimas, įveikti ligai vien sveikos gyvensenos jau nepakako. Moterį ėmė varginti dusulys, nebegalėjo judėti. Net ir išeiti į kiemą jau buvę sunku, dusdavo. Jai buvo skiriamas medikamentinis gydymas, kuris lengvindavo skausmą krūtinėje, tačiau bendra būklė nuo vaistų negerėjo.

Gydytojai galėjo pasiūlyti kraujagyslių šuntavimo operaciją, kurios metu suformuojama apeinamoji jungtis (kraujagyslė, paimta iš paciento kojos), ir kraujotaka širdyje vyksta ne per „apkalkėjusią“ nuosavą kraujagyslę, o per naujai suformuotą kelią. Deja, ši operacija moteriai jau buvo techniškai neįmanoma dėl per smulkių kraujagyslių.

Gydytojai, atlikę reikiamus tyrimus, pasiūlė A. Biliūnienei naują procedūrą – rotabliaciją, kurią neseniai patys įsisavino ir dabar pradeda taikyti ligoniams.

 

Operacija pavyko puikiai

Intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas komentuoja kompiuteryje įrašytą rotabliacijos procedūros eigą. (Zitos Katkienės nuotr.)

Intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas komentuoja kompiuteryje įrašytą rotabliacijos procedūros eigą. (Zitos Katkienės nuotr.)

Per dvi dienas buvo atliktos trys unikalios rotabliacijos procedūros. Jas atliko Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė, skyriaus intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas, vadovaujami pa­ty­rusio intervencinio kar­dio­lo­go iš Šve­di­jos Ivaro Sjog­reno. Rotabliacijos taikomos kruopščiai atrinktiems pacientams, kuriems kitais būdais atkurti kraujotakos vainikinėse širdies arterijose neįmanoma. Procedūros metu deimantiniu mini grąžtuku išgręžiama apkalkėjusi kraujagyslė ir padaromas „kelias“ stentui implantuoti.

Intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas aptarė pirmosios operacijos, kurios eiga išsaugota kompiuteryje, rezultatus. Pirmiausia į užsikimšusią kraujagyslę įleidžiamas balionas. „Nors spaudimas – 26 atmosferos, tačiau balionas nebeišplečia kraujagyslės, kurią užkimšusios suakmenėjusios kalkės.

„Jei netaikytume rotabliacijos technikos, tai mūsų metodika pagydyti būtų neįmanoma“, – teigia medikas.

Tam, kad galėtų pradėti taikyti rotabliacijos procedūrą, ligoninės intervenciniai kardiologai žinių ir patirties sėmėsi daug šioje srityje pažengusiuose Europos centruose. „Vytenis mokėsi Belgijoje, aš -Vienoje, – pasakojo žurnalistams Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja A. Dambrauskaitė. – Pamatėme, kaip šios itin sudėtingos procedūros atliekamos, sužinojome, kokia reikalinga įranga, kokie turi būti įgūdžiai“.

Pirmąsias tris operacijas šiauliečiai atliko su drauge patyrusiu specialistu Ivaru Sjog­renu iš Švedijos tam, jog būtų tikri, kad procedūra įvyks sklandžiai ir gerai.

Visos procedūros buvo labai sėkmingos. Medikai įsitikinę, jog be šios rotabliacijos procedūros tikrai nebūtų tokių rezultatų. Mat pacientams buvo svarstoma kardiochirurgijos pagalbos galimybė, tačiau ji buvo atmesta dėl sveikatos problemų. Vienas pacientas jau buvo operuotas ir antra širdies kraujagyslių operacija buvo neįmanoma. Likusi vienintelė galimybė atstatyti kraujotaką ir buvo ši procedūra.

 

Pacientė Adelė Biliūnienė po operacijos jaučiasi puikiai. (Zitos Katkienės nuotr.

Pacientė Adelė Biliūnienė po operacijos jaučiasi puikiai. (Zitos Katkienės nuotr.)

Dirba skirtingos komandos

Respublikinės Šiaulių ligoninės intervenciniai kardiologai beveik prieš du dešimtmečius įvaldė angioplastikos procedūras. Tačiau rotabliacija, anot intervencinio kardiologo Vytenio Tamakausko, skiriasi, nes naudojamos visai kitos priemonės. Be to, įprastinio stentavimo metu dirba vienas daktaras su slaugytojų komanda. Čia turi dirbti gydytojų komanda – du gydytojai.

„Tai yra visiškai kitas sudėtingumo lygmuo, lyginant su paprasto stento implantavimu. Mat dabar

išvalomos gysloje esančios kalkės ir atkuriamas normalus kraujagyslės vientisumas. Tik tada galima implantuoti tinkamo diametro stentus“, – pasakoja procedūros pradininkas Šiauliuose Vytenis Tamakauskas.

Dėl aterosklerozės užkalkėjusi kraujagyslė gręžiama deimantiniu grąžtu. Grąžto apsukos kraujagyslės viduje labai didelės – 130-160 apsukų per minutę. Visos procedūros metu naudojamos priemonės yra vienkartinės ir reikia dažnai ne vieno, o dviejų ar net trijų grąžtų. Tik išgręžus deimantiniu grąžtu kalkes, implantuojamas stentas. Todėl visos procedūros kaina tikrai didelė.

Daugelį metu šias procedūras atliekantis intervencinis kar­dio­lo­gas iš Šve­di­jos Ivar Sjog­ren taip pat pasidžiaugė Šiauliuose atliktų trijų procedūrų sėkme. Jis dirba panašiame kardiologijos centre, kaip ir esantis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, mat jame nėra kardiochirurgijos. Tačiau rotabliacijos procedūros atliekamos jau seniai ir gydytojas daug pacientų operavęs.

Tai, kad Šiauliuose pradėtos šios modernios procedūros, Švedijos gydytojas mato didelę perspektyvą, nes jau padarytas didelis šuolis, atliekant angioplastikos procedūras, kurių skaičius išaugęs virš 1000 procedūrų per metus. „Tai ir yra tas kriterijus, kai jau gali daryti ir tokias sudėtingas procedūras. Mažesniame centre tai neįmanoma, nes pacientų nėra ir patirties stinga“, – kalbėjo specialistas spaudos konferencijoje.

 

Diskomforto nebuvo

Rotabliacijos procedūros metu naudojamos papildomos priemonės, kurios įvedamos į širdies kraujagyslę. Pasak intervencinės kardiologės A. Dambrauskaitės, šios procedūros metu pacientas jaučia daugiau diskomforto, nei kraujagyslės stentavimo metu. Atliekama vietinė nejautra ten, kur yra įvedamas introdiuseris, kuriuo į kraujagyslę įvedamas grąžtelis. Jei pacientas jaučia diskomfortą, leidžiama nuskausminamųjų vaistų. Trijų pirmųjų procedūrų metu pacientai jautėsi gerai – nejautė jokio didesnio diskomforto.

Kriterijai operacijai labai griežti, nes, anot A. Dambrauskaitės, ypač svarbu, kad brangi ir sudėtinga procedūra būtų efektyvi. Todėl operacija atliekama tik kruopščiai atrinktiems pacientams, kuriems labai užkalkėjusi kraujagyslė ir kitais būdais padėti neįmanoma.

Aterosklerozė, pasak Širdies ir kraujagyslių centro vadovės dr. doc. Jurgitos Plisienės, yra Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje labai paplitusi liga, išsivystanti formuojantis aterosklerotinėms plokštelėms kraujagyslės viduje ir palaipsniui siaurėjant kraujagyslės spindžiui. Jos rizikos veiksniai tie patys, kaip ir visų širdies ir kraujagyslių ligų: lytis, paveldimumas, amžius, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, rūkymas, viršsvoris, judėjimo stoka. Dėl šių priežasčių kraujagyslėse ima kauptis aterosklerotinių plokštelių, kurios ima kalkėti, o ilgainiui kraujagyslė ima siaurėti ir progresuoja širdies ligos.

Ilgainiui kalkės tampa tokio kietumo, kaip kaulas, kurį ir tenka išgręžti – jokio kito būdo patekti į kraujagyslę nėra.

„Baiminausi, galvojau, kad neišlaikysiu operacijos, klausiau daktaro, kaip pavyko pragręžti, sakė, jog labai gerai pavyko“, – jau po operacijos dalinosi įspūdžiais Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje gydoma pacientė Adelė Biliūnienė ir dėkojo visiems už rūpestį: ne tik sudėtingą operaciją atlikusiems gydytojams, bet ir puikiai po operacijos ją prižiūrinčioms slaugytojoms.

Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. doc. Jurgita Plisienė dėkojo skyriaus vedėjai intervencinei kardiologei Aušrai Dambrauskaitei ir visai komandai už tai, kad ligoninėje žengtas didelis žingsnis tobulėjimo link, pasirūpinta kolegų iš Švedijos atvykimu. „Ir tai bus ne paskutinis žingsnis vis modernėjančioje intervencinėje kardiologijoje. Dar turime įvairiausių planų, apie kuriuos jūs taip pat sužinosite“, – teigė centro vadovė 2015 metų Lietuvos kardiologės titulą pelniusi dr. doc. Jurgita Plisienė.

 

 

 

Šaltinis: Respublikinės Šiaulių ligoninės inf.

 

Palikite komentarą