Gydytojas – ultramaratonininkas: skysčiai sportuojantiems vasarą gali net pakenkti

Ultramaratonininkas ir sporto medicinos gydytojas Andrius Ramonas, viešėjęs LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ atkreipė dėmesį, jog nors bėgiojantys žmonės treniruotės metu karštą dieną kas 10–15 minučių turėtų išgerti po 100–200 ml skysčių, tačiau per didelis skysčių kiekis kai kuriems žmonėms gali net pakenkti. 

 

– Ar, esant tokiems karščiams, gerai sportuoti?

– Iš esmės karštyje bėgioti galima, kodėl gi ne. Mūsų kūnas yra pritaikytas susidoroti su karščiu. Jis turi puikiai išvystytą prakaitavimo sistemą, kitaip tariant, šilumos atidavimo sistemą. Galiausiai galime sąmoningai pasirinkti daugelį dalykų: kada išbėgti, kiek laiko bėgti, kiek skysčių išgerti. Jei sportuojame protingai ir priimame protingus sprendimus, iš esmės karštyje sportuoti galima.

– Vadinasi, jei žmogus sportuoja nuolat, jam daryti pertraukos per karščius nereikėtų?

– Taip. Pirmas principas – reguliarumas. Jei sportuojame reguliariai, yra lengviau prisitaikyti prie treniruočių streso. Kitas svarbus dalykas, treniruojantis karštyje, yra karščio aklimatizacija. Tai reiškia, kad tam tikrą laiką sportuojant karštyje mūsų kūnas iš tikro prisitaiko, po kurio laiko jam tampa lengviau sportuoti karštyje, lengviau atiduodame šilumą, jaučiamės geriau. Dėl to kartais net visai vertėtų karštomis dienomis šiek tiek pasportuoti tam, kad kūnas prie tų sąlygų prisitaikytų.

– Ką turėtų žinoti tie, kurie sportuoja ar užsiima aktyvia veikla per karščius?

– Ko gero, pagrindiniai principai būtų šie: sportuokime ne pačią karščiausią dienos dalį, geriau – rytas arba pavakarė, reiktų nepamiršti skysčių. Reikėtų skaičiuoti taip – karštą dieną galime per valandą netekti nuo 1 l iki 2,5 l per valandą. Jei sportuojame 1–2 valandas (o jei dar ir prieš sportavimą buvome šiek tiek netekę skysčių), gali susidaryti labai reikšmingas kiekis, galime pasijusti prasčiau – širdies ir kraujagyslių sistemai tai yra didesnis krūvis. Žmonės, kurie yra prastesnio fizinio pasirengimo, gali pajusti net ir silpnumą, pykinimą ir pan. O sportuodami juk norime jaustis gerai. Skysčiai yra labai svarbu. Net ir įprastą dieną, jei sportuojama ilgiau nei valandą, būtina su savimi turėti skysčių. Karštą dieną, jei treniruotė trunka apie pusvalandį ir daugiau, skysčių su savimi reikėtų turėti daugiau.

– Ar tiesa, kad, net jei nesinori gerti vandens, reiktų jį gerti?

– Tai yra labai kontroversiškas klausimas, yra labai skirtingų nuomonių. Aš laikausi tos nuomonės, kad troškulys yra gana geras rodiklis, kiek mūsų kūnui reikia skysčių. Manyčiau, kad, jei labai nesinori, jei žmogus sveikas, ko gero, užtektų vadovautis troškuliu. Tačiau nėra labai bloga strategija karštą dieną reguliariai vartoti skysčius. Jei karštą dieną žmogus išgers papildomą stiklinę kitą, nieko blogo neatsitiks. Toks kiekis nieko blogo tikrai nepadarys. Žinoma, yra rizikos, jei išgeriamas labai didelis kiekis vandens, ypač karštomis oro sąlygomis. Žmonėms, kurie turi problemų su širdies ir kraujagyslių sistema, tikrai gali pakenkti papildomi skysčiai, jei kūnas jais yra perpildomas. Geriau apsidrausti ir nepergerti skysčių per daug.

– Apie ką reikėtų pagalvoti vyresniems žmonėms ir tiesiog mėgėjams prieš einant sportuoti tokią karštą dieną?

– Matote, niekada negalime būti tikri, kokia yra vyresnių asmenų sveikata. Sportuojant karštyje, išgarinamas skystis, sutirštėja kraujas. Vadinasi, širdies kraujagyslių sistemai, širdžiai reikia dirbti stipriau. Ar tai būtų mėgėjas, ar profesionalus sportininkas – jų abiejų širdys karštyje dirba daug intensyviau, širdis gali veikti 10–15 dūžių per minutę dažniau nei įprastomis sąlygomis. Kartais net sunku tą intensyvumą pamatuoti. Atrodo, kad sportavimo intensyvumas – vienoks, o pačiam kūnui ir širdžiai jis yra daug didesnis. Kartais tai reikalauja patirties, kartais – tiesiog sąmoningumo. Pavyzdžiui, karštyje reikėtų sumažinti treniruočių intensyvumą.

– Per karščius matome bėgiojančių žmonių, nuo kurių tiesiog žliaugia prakaitas. Ar tai sveika?

– Tai, kad žmogus – šlapias nuo prakaito, sakyčiau, yra gerai, nes tai rodo, jog žmogus yra įsotintas skysčiais. Kai mes prarandame labai daug skysčių, kūnas netgi nustoja prakaituoti. Kūnas tik taip efektyviausiai atiduoda šilumą – prakaituodamas. Vadinasi, yra palaikoma normali vidinė kūno temperatūra. Prakaitu pasidengęs kūnas nėra blogas ženklas. Galbūt reiktų atsižvelgti į tai, kokia yra treniruotės trukmė. Bet šiaip – tai visiškai normalu.

Šaltinis: LRT.lt

Palikite komentarą