GYDYTOJO UŽRAŠAI. Apie rėkiantį vaiką

Vaikų tema kelia daug diskusijų, žadina tėvų, senelių ir visų su vaikais susijusių ir nesusijusių žmonių širdyse abejones. Rėkiantis vaikas – populiariausia amžiaus grupė 1,5-5 metai – kelia daug emocijų. Ar galima šiems psichologiniams, neapčiuopiamiems reiškiniams rasti mokslinį paaiškinimą?

 

Šokiruojantys faktai

Literatūroje vaiko „vokalas“ skirstomas į aukšto lygio (liaudyje vadimi „psichai“, „ožiai“, „cypimas“ ir pan., angl. k. tantrums) ir žemo lygio (verkimas, liūdesys, su kuriais paprastai tėvams kyla mažiau problemų ir juos dažniausiai nuramina paprastas „caca lialia“).

Pirmiausia šokiruojantis faktas – vaikas yra autonominė asmenybė, kuri savo galvoje nepriklausomai nuo tėvų generuoja kažkokius norus, idėjas, mintis ir pan. Antras šokiruojantis faktas – kaip vaikas gimsta nemokėdamas kalbėti, naudotis stalo įrankiais, tualetu ir pan., taip jis nemoka tinkamai reaguoti į savo jausmus, emocijas ir jas kontroliuoti. Taigi – rėkiantis vaikas nesistengia specialiai kažką blogo padaryti tėvams ar kitiems giminaičiams, tai jo raidos etapas. Trečiasis šokiruojantis faktas – vaikas mokosi imdamas iš tėvų pavyzdį, todėl tam tikro įgūdžio ugdymas pačiam to įgūdžio neturint yra beprasmis.

Mokslininkai ištyrę vaikus nustatė, kad „rėkimas“ trunka tik iki 5 min. (mums tai visa amžinybė). Jeigu destruktyvus elgesys išlieka 3-4 m. amžiuje, vadinasi, neišmokome laiku valdyti emocijų.

 

Patarimai tėvams

Kova su rėkiančiu vaiku, tai kova su savimi. Todėl sugalvojau surašyti patikrintus, literatūroje pasiūlytus rėkimo valdymo būdus. Jie apima padėties įvertinimą, rėkimo nutraukimą ir rėkimo prevemciją.

  • Įsivaizduokite, kad ruošiate sudėtingą patiekalą, remontuojate dviratį ar pan. ir jums kas porą minučių vis kas nors skambina. Nervina? O dabar įsivaizduokite, kad atsisėdote žaisti ir jus kas porą minučių kalbina valgyti arba eiti miegoti. Kaip jūs pasielgtumėte? Paprašytumėte paskambinti po 30 min., kai baigsite procesą, kuriam reikia susikaupimo, aprėksite skambinėtoją arba mesite savo veiklą, jeigu jums reikės atlikti kažką daug svarbesnio. Mintis, atrodo, aiški.
  • Kokias išvadas padaro vaikas, jeigu į jo rėkimą atsako agresija ir garsesniu rėkimu? Nugali stipresnis, visada stenkis būti stipresnis, mušk stipriau, rėk garsiau, tada gausi, ko nori.
  • Ignoravimas. Kartais padeda, bet ne visiems vaikams. Nesutrumpina rėkimo trukmės. Neišsprendžia situacijos.
  • Vaikui rėkimo metu nėra gerai. Jis rėkia, nes tai vienintelis būdas, kurį kol kas moka, nerimui, stresui numalšinti.
  • Mano manymu svarbiausias punktas – reaguoti tinkamai ne į blogą, o į gerą elgesį. Paprastai nemokame reaguoti, kai vaikas elgiasi gražiai, kai nepratrūksta ten, kur galėtų tai padaryti. Kodėl? Nes toks ir turi būti elgesys, tad kodėl į jį reikia reaguoti. Mes tą žinome, bet vaikas – ne. Todėl žodžiai „tu padarei labai gerai, oho kaip tau puikiai pavyko, šaunuolis, taip daryk ir kitą kartą“ turi aukso vertę rėkimo prevencijai. Tokiu būdu išvengsime rėkimo, kurio tikslas gauti tėvų dėmesį.
  • Vaikas rėkia, kai bijo, kai yra nežinomybė. Pvz.: visada gražiai ruošiamės į darželi, prausiamės, ramiai valgome, rangiamės, o šiandien pramiegojome! Rutina sugriuvo, mama nervinga, tėtis piktas, kažką reikia daryti. Ką daryti? Rėkti. Juk nesitikite iš vaiko, kad jis apžvelgs šią chaotišką situaciją ir pagalvos – o siaube, mes pramiegojome, mano tėvams turbūt labai sunku viską suspėti, aš geriau greitai viską suvalgysiu ir pasėdėsiu ramiai kamputyje, kol mane aprengs. To reikia tikėtis iš savęs.
  • Reikėtų nepamiršti, kad kartais vaikas nori valgyti, miegoti, jam šalta, karšta arba jis serga, jam skauda, užkietėjo viduriai ir pan.
  • Pergudravimas. Isterijos kontrolei būtinos kasdienės aiškios ribos, kurios nesikeičia priklausomai nuo vaiką prižiūrinčio asmens. Kad jos išliktų, konfliktiškoje situacijoje tėvai visada turi likti „laimėtojais“, kad mažasisi netaptų manipuliatoriumi. Paaiškinsiu. Prieš miegą reikia susitvarkyti žaislus. Jeigu prasideda isterija arba tiesiog atsisakoma tai daryti, kai tapti „laimėtoju“ vaiko akyse pavyzdys – mama su tėčiu ir kokiu nors pagarbą vaiko akyse turinčiu žaislu deda žaislus į dėžutę ir tarpusavyje aptarinėja, kos tai be galo įdomus ir naudingas procesas. Baigiant tvarkyti žaislus, vaikas nejučia įsijungia į tvarkymo procesą arba bent jau stebi tinkamo elgesio pavyzdį ir po mėnesio, dviejų ar pusės metų su malonumu tvarkosi pats.
  • Ritualai. Labai padeda, jeigu vaikas nenori eiti miegoti ir kelia isteriją. Reikėtų sugalvoti ilgą ritualą, pvz. tokia veiksmų seka – sutvarkyti žaislus, suvalgyti kažką skanaus, išsivalyti visiems šeimos nariams dantis, persirengti, surinkti mylimus žaisliukus ir paguldyti juos miegui. Šių veiksmų metu užsimiršta nervai ir pamatęs pažįstamą veiklą, vaikas į ją nejučia įsitraukia.
  • Mainai. Liūdna ir pikta, kai nuolat girdi ne ir nieko negalima. Išeitis yra – reikia vietoj to, ko negalima, iš karto pasiūlyti tai, kas galima. Pvz. vaikas paėmė dūžtančią stiklinę, pavojingai ja mosuoja, spaudžia prie savęs ir neatiduoda.
  • Kalbėtis, kalbėtis, kalbėtis. Vaikas turi suprasti, kad jūsų elgesiui yra svarbi priežastis, kad jūs neatimate kažko, nedarote kažko, nes jums tiesiog norisi.

 

Pagąsdinimui – kada isterijos tampa problema, kurią reiktų gydyti? Kai vaikas vyresnis nei 5 metų.

 

(Kalba netaisyta)

Arleta Bublevič yra vaikų ligų ir vaikų neurologijos rezidentė ir mama, auginanti 2 vaikus.

invivokids.blogspot.lt

 

1 komentaras

  1. Karina says:

    O kada vaiko elgesys signalizuoja, kad tai nebe raida ir kad reikia kreiptis pas neurologa ar kitą specialistą?

Palikite komentarą