GYDYTOJO UŽRAŠAI. Patirtis ANG skyriuje – ausų pelėsis, pūliniai ir metrais skaičiuojamas bintas

Praėjusį mėnesį pagal savo rezidentūros programą praleidau ausų, nosies, gerklės (ANG) ligų skyriuje vienoje Vilniaus ligoninių. Ir po mėnesio galiu prisipažinti, kad ciklas praskriejo labai greitai, buvo be galo įdomus, ir nuoširdžiai norėčiau dar bent mėnesį praleisti ten. Kodėl? Šis rezidentūros ciklas man labai patiko ir, mano nuomone, yra labai naudingas, nes slogos, ausų, nosies užgulimai, gerklės skausmas kankina labai didelę visuomenės dalį. Negaluojančių pacientų, besikreipiančių į skubios pagalbos skyrių dėl šių priežasčių, tikrai niekada nesumažės.

Ausies modelis.

Ausyje… pelėsis

ANG ligos man įdomios dar ir todėl, kad mano paties kaip paciento didžiausias kontaktas su gydytojais ir medicina įvyko būtent šiame skyriuje, prieš porą metų, kai mane operavo ANG ligų skyriuje. Dabar buvo puiki proga pamatyti viską ir iš kitos pusės.

O įdomybių buvo visai nemažai. Buvo dienų, kai skubios pagalbos skyriuje veiksmo buvo mažoka. Tuomet bazavausi stacionaro skyriuje, ploviau sieros kamščius, žiūrinėjau visiems į nosis, ausis ir gerkles, padėjau pildyti medicininę dokumentaciją gydytojams (tą stengiaus daryti vėliausiai, ir, manau, gydytojai tą pastebėjo). Kai skubios pagalbos skyriuje buvo daug pacientų, būdavau su gydytojais tik ten. Ir patys įdomiausios situacijos vykdavo būtent ten. Jei itin patikdavo pacientas – pasilikdavome jį stacionare (juokauju – hospitalizuojame tik sunkius ligonius).

Įdomiausias ir smagiausias atvejis tai buvo pacientas su pelėsiu ausyje – turbūt eiliniam loristui (ANG ligų gydytojui) tai nesukeltų jokių emocijų, o man ir pacientui buvo šokiruojamai įdomu, keista ir linksma vienu metu. Man gal šiek tiek daugiau linksma, nes pelėsis buvo ne mano ausyje. Su instrumentu ir šviesa, o vėliau ir su mikroskopu žiūriu pacientui į ausį ir netikiu tuo, ką matau – pats tikriausias, gražiausias, pūkuotas, tamsiai pilkas pelėsis ausyje. Jums aišku kyla vaizdas, kad pacientas tubūt nevalo, neplauna ausų, koks nors apsileidėlis ar dar koks. Bet turiu nuvilti, tai visiškai normalus, adekvatus, jaunas perspektyvus žmogus. Tiesiog jam įvyko nelaimė. Visgi išdrįstu garsiai pacientui pasakyti, kad matau pelėsį ausyje.

Pacientas: – Kaip tai pelėsį???
Aš: – Atsiprašau, grybą…
Pacientas: – Kokį dar grybą???
Aš: – Jūsų ausyje auga grybelis, toks pilkas ir pūkuotas kaip būna kambario kampe.
Pacientas: (juokiasi)

Toliau kalbame apie tai, kaip jis gali atsirasti, kokios aplinkybės skatina tai ir t. t. bla bla bla. Jam aktyviai kalbantis su manimi, aš stengiuosi nepastebėtas nusėlinti prie telefono ir paskambinu budinčiai gydytojai, kad ateitų pasižiūrėt šį įdomų atvejį. Nueinu dar atsargiai pakrapštinėti ir pasiurbčioti tą pelėsį, man sekasi sunkiai. Atėjusi gydytoja, kaip chirurgei ir priklauso pasiima didesnio kalibro siurblį ir krapštuką, ir iškrapšto razinos dydžio sūrio gabaliuką su pelėsiu (ten tokia balkšvoka siera su grybeliu). Paskiriam gydymą, duodam rekomendacijas ir atsisveikinam.

Ausų plovėjo patirtis

Ką tik perskaitėte patį įdomiausią atvejį, o šiaip mano pirmas ANG ligų pacientas neturėjo apsidžiaugti mano profesionalumu: žiūriu su ausų apžiūros prietaisu į ausį ir nesuprantu ką matau, nes nematau nei to būgnelio, nei tos gražios landos. Tik plaukus ir kažkokį gelsvai pilkšvą įdubimą. Nieko nebus, kviečiu gydytoją. Ateina gydytojas ir iškart pasako, kad čia sieros kamštis ir dabar plausim jį. Pasiėmėm didelį šviršktą ir plaunam, iškrenta gražus kamštukas ir pacientas atgauna klausą. Stebuklas.

Kitą dieną skyriuje jau buvau ausų plovėjas, nes ten pasirodo nereikia to didžiulio švirkšto, o yra rankinis šautuvukas su vandens srove su kuriuo tie kamščiai dar geriau plaunasi. Yra ir skubios pagalbos skyriaus kabinete toks šautuvukas, bet veikia prastai… Nuo to momento taip ir laukiau atvykstant sieros kamščių, nes taip smagu taip paprastai ir greitai padėti žmogui. Stacionaro ANG ligų gydytojams kamščiai nepatinka ir juos jau vargina šis ambulatorinis darbas, kurį turėtų atlikti geras šeimos gydytojas, ar bent poliklinikos ANG ligų gydytojas. Į skubios pagalbos skyrių su ausų sieros kamščiais nevykite – jums teks susimokėti už tai, nes tai nėra būtinoji skubioji pagalba. Tai pasakykit ir visiems aplinkiniams.

Laringologai dirba.

Trijų metrų ilgio tamponas nosyje

Per ciklą daugiausiai teko stebėti kraujuojančių nosių. Didžioji dauguma nelaimėlių kraujavimas užklupo namuose, „iš lempos“, kai kuriems kraujavimą paskatino varfarino vartojimas, kai kuriems kraujospūdžio pakilimas. Beveik visiems teko iškęsti nemalonią procedūrą – priekinę nosies tamponadą, kai į nosį sukišamas trimetrinis binto gabalas (dėl ilgio – juokas. Iš tikrųjų tamponas trumpesnis), bet turbūt didesnis nemalonumas, tai su tuo įkištu bintu dvi tris dienas vaikščioti. Kelis tamponavimus atlikau ir aš pats, gydytojų priežiūroje. Pirmasis buvo šiaip sau: jau atrodė, kad prikišau neblogą galą, bet ima ir nebelenda… ir liko dar pusė standartinio tampono ilgio. Negerai. Ir dar mane pacientė apkosėjo ir apčiaudėjo su tuo negerai sukištu tamponu, tai teko ir medicininę pižamą skalbti nuo kraujo. Pasirodo reikia tam tikra gražia tvarka tą bintą į nosį sudėti. Pasimokęs kaip, ir pasipraktikavęs, kitą kartą tai atlikau jau beveik tobulai – taip gydytojas sakė, aš patikėjau. Iš tikrųjų supratau, kad įkišau tamponą tik tiek gerai, kad jo ištraukti ir pertamponuoti nereikėjo. Po to tamponavau dar kelis kartus.

Buvo vienas ypač nelaimingas atvejis, kuris vis pakraujuodavo, jį užtamponuodavo, o tamponus išėmus vėl pradėdavo kraujuoti. Ir taip kelis kartus. Tad jis galiausiai pateko ant intervencinių radiologų stalo, buvo atliekamas tyrimas su kontrastu, ieškant patologinių kraujagyslių ir vietos iš kur taip piktybiškai kraujuoja. Tai užtruko kelias valandas, bet piktybiškoji kraujagyslė buvo atrasta ir sutvarkyta.

Kas ant ko „pasinešę“

Posmelis apie klausą. Su klausa nejuokaukite. Jei jums nėra buvę sieros kamščių, ir atsirado klausos sutrikimas su ūžesiu ausyje, galvos svaigimu ar buvusia infekcija. Arba vieną dieną jūs gan staiga apkurtote viena ausimi, ir nesate labai senas, kuo skubiau kreipkitės į šeimos gydytoją, planine tvarka į ANG ligų gydytoją ar blogiausiu atveju – į skubios pagalbos skyrių. Nes jei mėnesį niekur nesikreipsite, klausa gali ir neatsistatyti. Kokios priežastys ir diagnozės – dabar apie tai nekalbėsiu.

Net nežinau ar pradėti pasakoti apie galvos svaigimus, kuriuos kartais gydo ir ANG ligų gydytojai. Skyriuje dirba viena gydytoja, kuri labai „pasinešusi“ ant šitų dalykų ir yra labai profesionali šioje srityje. Labai džiaugiuosi, kad turėjau progą padirbėti su ja ir pasisemti žinių, nes man tai labai sudėtinga tema. Galvos svaigimo priežasčių ir ligų, kurios pasireiškia galvos svaigimu, yra daug, bet daugumos gydymas yra vienodas. Gydytojo viena iš pareigų yra ne rik gerai gydyti, bet ir nustatyti tikslią diagnozę. Nes nuo diagnozės priklauso ligos prognozė, rekomendacijos. Taigi apie tai vėliau, arba niekada.

Labai įdomu buvo stebėti paratonzilinius abscesus (pūlinys šalia tonzilės, dažnai viena anginos komplikacijų teoriškai gali kilti ir be anginos), jų pradūrimą, atvėrimą, pūlių ištraukimą ir vėlesnius pjūvių plėtimus. Vargšai tie, kuriem taip atsitinka… Visai suprantu kodėl ANG ligos ir jų gydytojai yra vieni iš pacientų nemėgiamiausių (jie atlieka procedūras tikrai jautriose vietose sąmoningiems žmonėms). Atverti pūlinius būtina. Blogiausia kas gali atsitikti laiku neatvėrus paratonzilinio pūlinio – tai jei pūliai nusileistų žemyn į tarpuplautį….

Gydytojo patarimas

Viso mėnesio bėgyje svajojau, kai ateis akimirka, kai paimsiu į rankas laringoskopą (vamzdis su optine sistema gerkloms apžiūrėti) ir taip profesionaliai kaip visi skyriaus gydytojai apžiūrėsiu gerklas, ir kaip ten viskas atrodo kai žmogus kalba, kaip juda balso klostės, koks tas plyšelis, kaip gi atsiranda tas balsas ir t. t. Ir tas momentas atėjo! Kitas pragaro ambulatorijos terapeutas atsiuntė senyvą pacientę, kuri skundžiasi gerklės skausmu ir kitais tipiniais vienos ligos simptomais. Taigi, šimtą kartų matęs kaip tai daroma, darau ir aš. Pasisekė! Ir netgi pamačiau tai, ko tikėjaus ir kas turėjo būti.

Tai tikrai ne viskas, kas vyko tą mėnesį. Svarbu paminėti, kad pacientams nereikia nervintis, kad jų ausyse yra sieros, kad nepakankamai gerai ją iškuopė 2 gydytojai prie to pripratę. Siera visada buvo ir bus ausyse, ANG ligų gydytojai matę tiek ausų ir sieros, kad jūsų dvi ausys tiek per gyvenimą neprigamins. Svarbu paminėti vieną labai svarbų patarimą – ausų nevalykite su kosmetiniais krapštukais, jei jie skirti ne ausims. Valant ausis su krapštukais kyla didesnė infekcijų, grybelių rizika ir t. t. mechaniškai žalojant ausies landos odą, galima susirgti išorinės ausies uždegimu, ar dar blogiau – tyčia ar netyčia prasidurti ausies būgnelį. Jums asmeniškai tai gali atrodti nesąmonė, bet būtent ANG ligų gydytojai mato visas šias komplikacijas, po tokio higienos palaikymo. Pakanka po prausimosi su rankščiuosčio kampu pavalyti ausį naudojant mažąjį pirštą. Kiek liks tos sieros tiek ir reikia, kad siera atliktų savo funkcijas.

Tas pats ir kai gydytojas apžiūri jūsų nosį. Jis žino, kad nosyje gyvena snargliukai, ir nesitiki jų ten nerasti kuriam nors kampe, tad nesiparinkit, viskas yra OK. Ačiū gydytojams už patirtį!

(Kalba netaisyta)

Andrius Černauskas

andrecerne.blogspot.lt