GYDYTOJO UŽRAŠAI. Apie hipotermijos priežastis ir gaivinimo sunkumus

Hipotermija yra bendras kūno atvėsimas – sušalimas, nepainiotinas su nušalimais – šalčio poveikiu tik tam tikroms kūno vietoms, o ne visam organizmui. Žiniasklaida dažniausiai praneša apie hipotermijos nugalėtas aukas, o skubios pagalbos skyriai susiduria su šalčio nuskriaustaisiais – nepavykusiais susišaldymo atvejais.

Hipotermija nėra vien tik šaltojo sezono, Lietuvoje besitęsiančio 9 mėnesius, lydintysis reiškinys. Sušalti galima ir vasarą – per ilgai maudantis neįšilusiame vandens telkinyje, plaukiojant valtimis ir laivais netinkamai apsirengus, ar blogai pasiruošus žvarbioms orų sąlygoms. Tai vadinama atsitiktine hipotermija.

Be šios medicinoje yra dar dvi hipotermijos rūšys: ligų sąlygota hipotermija, pavyzdžiui sepsio, endokrininių ar kitų ligų atveju. Na, o trečioji hipotermijos rūšis – tai inovatyvus paciento priežiūros ir gydymo metodas – paciento kūno šaldymas, lėtinant medžiagų apykaitą ir mažinant žalingą deguonie trūkumo poveikį. Ji taikoma po užtrukusio gaivinimo, po miokardo infarkto ir kt. atvejais. Taip pat pacientus kartais prireikia šaldyti išorinėmis priemonėmis ir esant labai atkakliam karščiavimui, kai kūno temperatūra pasiekia 40 laipsnių ir daugiau, o tokios įprastos priemonės kaip paracetamolis nebeveikia… Kartais jatrogeninė (gydymo sukelta) hipotermija gali įvykti ir to nepageidaujant, pavyzdžiui gausiai skiriama tirpalų, kraujų… Bet dabar ne apie tai.

Visuomenėje pasklidęs gajus mitas, kad alkoholis padeda sušilti. Deja tiesa yra kitokia – alkoholis tik sukelia jausmą, kad jums labai šilta, bet jis sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, o per išsiplėtusias kraujagysles šiluma tik dar greičiau atiduodama ir kūnas dar sparčiau vėsta šaltyje. Taip pat nerekomenduojama vandens pramogų parkuose ar baseinuose vartoti alkoholinių gėrimų, nes ten žmogaus kūnas išvis nepridengtas ir alkoholiui išplėtus kraujagysles, atkeliauja atšalimas. Žinoma norėdamas neleisti sušalti jums į pagalbą nesušalti atkeliauja drebulys, bet ir jis ne visada išgelbsti. Dar paminėtina, kad žmogus nemažai šilumos praranda per galvą – todėl einant pasivaikščioti į lauką šaltą dieną reikia kepurės, kad ir kaip nemadinga tai būtų.

Kaip išmatuojama tikroji kūno vidinė temperatūra? Reikia pamiršti kaktinius, timpaninius, pažastinius termometrus. Jei išsimatavote jais žemą temperatūrą – neįtarinėkite savęs sergant hipotermija. Rimtose įstaigose temperatūrai išmatuoti naudojami šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos arba stemplės zondai, kuriais, ir tik jais, patikimai išmatuojama vidinė kūno temperatūra.

 

Žmogaus kūno ypatumai žmogui atšalus

Yra toks dalykas, kaip šalčio diurezė: kai organizmas gamina daug nekoncentruoto šlapimo, dėl šios priežasties sušalėliai, apgirtę sušalėliai yra pastebimi su šlapiais klynais. Tikrai esate ir jūs pastebėję, kad šaltyje nuo stiklinės vandens daug greičiau norite į tualetą. Nusiraminkite – jums dar ne hipotermija. Skysčių netekimas yra vienas iš svarbiausių patogenetinių elementų, kuriuo remiantis skiriamas svarbiausias gydymo elementas – šilti intraveniniai skysčiai. Taip pat pacientui turi būti tiekiamas deguonis, ir jis turi būti šiltas. Taigi pastebite, jog šiluma žmogui labai svarbus elementas, nes esame šiltakraujai padarai.

Daug kitokių labai įdomių dalykų vyksta žmogaus kūne, kai jis šąla. Pavyzdžiui, visiems iki gyvo kaulo žinomas insulinas – nedidelės molekulės baltymas-hormonas priverčiantis gliukozę eiti į ląstelę. Rimtai sušalusiam žmogui jo gaminamas insulinas neveikia, todėl kraujyje lieka labai daug gliukozės ir paciento būklė panaši į sergančiojo cukriniu diabetu.

Tarp 28° ir 30°C sušalėlio vyzdžiai būna ryškiai išsiplėtę ir minimaliai reaguoja į šviesą ir tai primena smegenų mirtį. Niekas nesako, kad jam to gali nebūti. Bet geriau te nebūna.

Gydytojams turbūt bus įdomu, kad sušalimas save fiksuoja kardiogramoje, ir ten užrašo J arba Osborn bangą. Kadangi turėjau visai nemažai sušalusių pacientų, laukiau kol pas mane atvyks toks, kuris tą bangą turės. Daug kartų teko mediciniškai-pedagogiškai nusivilti. Arba mano pacientai buvo nepakankamai sušalę, arba jų sušalimas buvo nebylus. EKG būdavo normalios. O štai vienam užrašiau kardiogramą ir gavau joje invertuotą J (Osborn) bangą. Tiesą pasakius neįsivaizduoju, kas ten yra. Gal kardiologai man galės paaiškinti, kai su jais susitiksiu. Garantuoju, kad jiems tai bus nieko įdomaus, bet man tai buvo vau!

 

Intensyvios priežiūros ir gaivinimo sunkumai

Man kaip skubiam medikui įdomu buvo sužinoti tai, kad dauguma reanimacinių priemonių sušalusiam žmogui tiesiog neveikia: pradedant krūtinės paspaudimais – jų gali nepavykti padaryti dėl sušalusios krūtinės. Tiesiog bus vienas ir paskutinis didelis trakšt. Ir vienu gyvuoju jau mažiau. Atrodytų, kad išsivysčius skilvelių virpėjimui užteks vieno elektros impulso ir tu žmogui padėsi per sekundę.

Pasirodo defibriliacija – elektros šokas – sušalusiojo neveikia. Todėl jei sušalėliui išsivysto toks ritmo sutrikimas, kaip skilvelių virpėjimas, jo prognozė bloga. Dėl to šios būklės labai stengiamasi išvengti – kuo greičiau apsaugoti nukentėjusį nuo šilumos netekimo ir įvairiais būdais ją pakelti. Jei kūno temperatūra mažesnė nei 30°C – ritmo sutrikimų išsivystymo tikimybė yra didžiausia. Tad visi melskitės, kad tikrai sušalusiam žmogui toks širdies ritmo sutrikimas neišsivystytų – jam padėti bus labai sunku.

Ne toks pavojingas, bet labai dažnas reiškinys esant hipotermijai yra retas širdies ritmas – bradikardija. Rodos žinome ir turime vaistą, kuris efektyvus gydant šią būklę – atropiną. Pasirodo sušalusiam jis neveikia. O atšilus jis gali staiga suveikti ir sukelti rimtokų ritmo sutrikimų. Tad gydytojams nerekomenduojama hipoterminės bradikardijos gydyti atropinu. Pacientui atšilus bradikardija praeis savaime.

 

Sušalimo gydymas

Radus sušalusį reikia kuo greičiau pradėti aktyvų išorinį atšildymą su šilumos paketais (karšto vandens buteliais, cheminiais paketais), dėti juos į pažastis, kirkšnis ir ant pilvo. Svarbu atsiminti, kad, naudojant aktyvaus šildymo metodus reikia saugoti kūno paviršius ir nuo nudegimų. Jei nėra nei vienos iš išvardintų priemonių – naudojama odos-odos kontaktas su gelbstinčiais, šildoma rankomis. Juokaujama, kad medikui reikia nusirengti ir atsigulti šalia ir kartu užsikloti antklode.

Jau minėjau, kad svarbiausia grandis – šilti skysčiai į veną, ir dabar jau galima skirti ne tik 40-42°C skysčius, bet ir pašildytus iki 65°C. Kol kas pas mus to nedrįstama daryti. O žinot kur dar, be termostato, galima pašildyti skysčius? Mikrobangų krosnelėje. Tik nepervirkite.

 

A patient is not dead until they are warm and dead

Labai įdomus ir daugiausia diskusijų sukeliantis fenomenas. Lietuviškai galima išsireikšti taip – nebūtinai šiltas pacientas yra gyvas, o šaltas – nebūtinai miręs. Gali būti dar šiltas, bet jau miręs, ir gali būti labai atvėsęs, bet gyvas. Paprastiems mirtingiesiems galiu pasakyti, kad tai labai sunkus reikalas, dėl to tai sprendžia gydytojai. Yra daugybė parametrų, tyrimų ir rodiklių, kuriuos sudėjus ir pasvėrus patikimai konstatuojama, kada žmogus gyvas, o kada ne. Visų žmonių pareiga yra padėti nukentėjusiam, neignoruoti nei vieno žmogaus be sąmonės, kuris jums neatsako į klausimus, net jei nuo jo tvyro alkoholio kvapas.

 

(Kalba netaisyta)

Andrius Černauskas

andrecerne.blogspot.lt