Homeopatija – įžeidimas sveikam protui (cukraus tabletėms – milijonai)

Homeopatija – tai alternatyvios medicinos rūšis, kuri, kaip galima suprasti iš apibrėžimo, nėra tikroji medicina. Homeopatija yra pseudomokslas, o homeopatiniai vaistai neveikia. Jų magiškas poveikis tėra placebo efektas. Deja, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje homeopatinių preparatų pardavimai farmacijos įmonėms atneša milžiniškus pelnus, todėl apie homeopatiją viešai ir tiesiai kalbėti vengiama. Pacientai dažnai painioja homeopatiją su tradicine medicina, vaistažolėmis ir tinktūromis, nors su šiomis sritimis homeopatiniai vaistai neturi nieko bendro. Visgi amerikiečiai kasmet homeopatiniams vaistams išleidžia net apie 3 mlrd. dolerių.

„Homeopatinis vaistas“ – oksimoronas

Homeopatijos, senąja graikų kalba reiškiančios „panašų skausmą“, istorija prasideda nuo XVIII amžiaus pabaigos. Vokiečių gydytojas Samuelis Hahnemannas buvo nusivylęs tų laikų medicina. Gydytojai naudodavo dėles, kad pradėtų bėgti kraujas, ir dėdavo karštus trauklapius ant pūslių, kurios po to išdžiūdavo. 1790 metais S. Hahnemannui prasidėjo karščiavimas, pakeitęs jo karjerą. Išgėręs chininmedžio žievės miltelių, jis pastebėjo, kad jam pakilo temperatūra. Tačiau chininmedžio žievė turi chinino, kuriuo buvo gydoma maliarija. S. Hahnemannas pradėjo svarstyti: chininmedis padidino karščiavimą. Karščiavimas yra maliarijos simptomas. Chininu gydoma maliarija. Tuomet jis atliko akrobatinį logikos šuolį: vaistai sveikiems žmonėms sukelia tokius pačius simptomus, kuriuos gydo sergantiems. Taigi reikia atrasti medžiagą, kuri sukelia ligą, ir tuomet ta medžiaga gydyti ligonius.

S. Hahnemannas tuomet nusprendė, kad sudedamąsias dalis reikia atskiesti ir sukratyti – pastarasis procesas vadinamas „potencijavimu“. Jis manė, kad kuo mažiau bus aktyviosios medžiagos, tuo vaistas bus veiksmingesnis. Homeopatinių preparatų gamintojai naudoja įvairias reikšmes, kad išreikštų tariamą jų efektyvumą. Vienas iš dažnesnių žymėjimų yra „NC“, kur C reiškia, kad medžiaga buvo atskiesta santykiu 1:100, o N nurodo, kiek kartų medžiaga buvo skiedžiama. Taigi tirpalas 200C reikštų, kad 1 g aktyviosios medžiagos buvo ištirpdytas 100 g vandens ir kad šis procesas buvo kartojamas 200 kartų. Tiek kartų skiedžiant, galutiniame tirpale nebelieka nė vienos pirminės aktyviosios medžiagos molekulės.

 

Vienas žymiausių šių laikų skeptikų Džeimsas Randis (James Randi) pasakoja apie homeopatiją absurdiškumą ir, žinoma, paneigdamas homeopatijos išpūstą burbulą, išgeria mirtiną dozę homeopatinių vaistų nuo nemigos.

Paneigia pamatines mokslo teorijas

Dauguma homeopatinių piliulių gaminamos vien tik iš cukraus. Tačiau tvirtinama, kad tokios piliulės „įsimena“ pirminę medžiagą.  Tai yra nesąmonė. Homeopatijos tyrinėjimai yra sudėtingi, nes sunku ištirti vaisto poveikį, kai šis vaistas turi mažai ar visai neturi aktyviosios medžiagos, nurodo didžiausias pasaulio medicininių tyrimų finansuotojas – Amerikos nacionaliniai sveikatos institutai (National Institutes of Health, NIH).

Mokslininkai negali nei patvirtinti, kad vaistą sudaro būtent tos medžiagos, kurios nurodomos jo lapelyje, nei parodyti, kad skiestas preparatas turi cheminį poveikį organizmui.

Viena išsamiausių homeopatijos apžvalgų 2005 metais buvo pasirodžiusi medicinos žurnale „Lancet“. Mokslininkai lygino homeopatinių preparatų ir įprastų vaistų bandymus. Didesnio masto, gerai suplanuoti tyrimai parodė, kad nėra „jokių įtikinančių įrodymų“, jog homeopatija yra veiksmingesnė už placebą. Tuo tarpu per panašius įprastų vaistų tyrimus vaistai turėjo specifinį klinikinį poveikį.

NIH pažymi, kad „kelios svarbios homeopatijos koncepcijos tiesiog yra nesuderinamos su pamatinėmis chemijos ir fizikos teorijomis“.

Homeopatinių preparatų pagrindas  

Eksperimentuodamas su kinmedžio žieve gydant maliariją ir įkvėpęs jos garų, S. Hahnemannas pastebėjo, jog šis preparatas sukėlė simptomų, panašių į maliarijos: karščiavimą, drebulį, sąnarių skausmus. Iš šio eksperimento gimė dar vienas absurdiškas homeopatijos postulatas:

– efektyvūs vaistai sveikiems žmonėms sukelia tokius pačius simptomus, kokius liga sukelia ja sergantiesiems.

Ilgainiui Hahnemannas ėmė tikrinti savo postulatus, atlikdamas eksperimentus su gyvais žmonėmis: šiems suvartojus tam tikrą aktyvių medžiagų kiekį, dokumentuodavo jų sukeltus simptomus. Dokumentuotus 65-is „homeopatinius įrodymus“ gydytojas sudėjo į 1810 m. išleistą veikalą Materia Medica Pura.

Hahnemannas įtikėjo, jog kuo silpnesnis skiedinys, tuo efektyvesnis jo poveikis, todėl pateisino vaistinės medžiagos skiedimą, paprastai vandeniu ar alkoholiu. Dabartinėse homeopatinėse tabletėse šį pakaitalą dažniausiai atstoja cukrus ar kitas jo pakaitalas.

 

Puiki dokumentika apie tai, kokių tragiškų pasekmių gali turėti tikėjimas homeopatija.

Homeopatinių vaistų gamyba ir pelnas

Nors homeopatinių vaistų gamybos principas prieštarauja visai tradicinei medicinai, kuri remiasi radikaliai priešingu principu: kuo daugiau efektyvaus ingrediento, tuo stipresnis efektas (jei netikite, pabandykite išgerti ne vieną, o 10 taurelių degtinės ir palyginkite efektą). Tačiau tai netrukdo farmacijos įmonėms gaminti net ir 200C atskiedimo lygio vaistus. Pavyzdžiui, homeopatinis preparatas Oscillococcinum nuo peršalimo ir gripo Prancūzijoje gaminamas iš anties kepenų ir širdies, atskiestos 200C skiediniu. Anties organai yra tiek kartų skiesti, kad šansas, jog buteliuke rasite bent vieną molekulę – nesuvokiamai žemas.

Homeopatiniai preparatai dažniausia gaminami nerimtoms ligoms gydyti, pavyzdžiui, nemigai ar peršalimui. O peršalimas, kaip žinoma, pats praeina per 7 dienas. Kita vertus, placebo efektas veikia nuo 20 iki 100 % žmonių – t. y. jei tuo tiki, tai ir veikia. Tačiau, jums, šio straipsnio skaitytojams, linkime niekada nesirgti, o jei susirgsite – gydytis tradicine medicina arba šiuolaikiška moksliniais tyrimais grįsta medicina.

Kontroliuojami klinikiniai tyrimai seniai įrodė, kad homeopatija – tai tik placebas. Nepaisant akivaizdžios tiesos, farmacijos industrija uždirba iš homeopatinių preparatų milijardines sumas. Kur šie pinigai nukeliauja, niekas nenori rimtai gilintis.