Hormoninė kontracepcija ir mitai: kuo tikėti neverta?

Kontracepcija – tai būdas išvengti apvaisinimo (lot. Contra – prieš + conceptio – apvaisinimas). Vienas plačiausiai naudojamų kontracepcijos būdų – tai hormoninės kontraceptinės priemonės, kurių sudėtis gali skirtis. Sudėtinės kontraceptinės tabletės – tai sintetinių estrogenų ir progestinų preparatai, kurie veikdami sinergiškai slopina ovuliaciją, o progestinai taip pat tirština gimdos kaklelio gleives, slopina gimdos gleivinės gebėjimą priimti apvaisintą kiaušinėlį.

Esama ir kontraceptinių priemonių, kurių sudėtyje yra tik progestinai. Nors nuo pirmųjų rinkoje pasirodžiusių kontraceptikų praėjo daugiau nei 50 metų, visuomenėje vis dar gajūs mitai apie hormoninių kontraceptikų keliamus pavojus.

1.      Hormoninė kontracepcija apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų

Hormoniniai kontraceptikai neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, įskaitant ir ŽIV infekciją. Taigi, moterys, turinčios didesnę riziką užsikrėsti lytiškai plintančia liga, turėtų papildomai naudoti ir barjerines kontraceptines priemones – prezervatyvus.

2.      Hormoniniai kontraceptikai sukelia krūties vėžį

Epidemiologinės studijos neįrodė patikimo ryšio tarp hormoninių kontraceptikų vartojimo bei padidėjusios rizikos susirgti krūties vėžiu. Trys išsamūs prospektyviniai kohortiniai tyrimai (Nurses‘ Health Study, RCGP study, Oxford-Family Planning Association contraceptive study) neįrodė krūties vėžio rizikos padidėjimo nei toms moterims, kurios kontraceptikus ilgą laiką vartojo praeityje, nei juos vartojančioms šiuo metu. Taip pat ir daugelį tyrimų apibendrinanti meta-analizė (įtraukianti virš 850 000 moterų) svarių įrodymų apie krūties vėžio rizikos padidėjimą nepateikė. Krūties vėžio rizika nebuvo susijusi ir su vartojamų estrogenų doze, vartojimo trukme, kontraceptikų vartojimu jauname amžiuje (<20 metų) ar moters rase.

3.      Hormoninės kontraceptinės priemonės sukelia gimdos kaklelio vėžį

Nuomonė, jog hormoniniai kontraceptikai sukelia gimdos kaklelio vėžį moksliškai yra nepagrįsta, visgi yra pastebėta, kad moterys, vartojančios kontraceptikus, turi padidėjusią riziką susirgti šios lokalizacijos vėžiu. Apskaičiuota, kad 20-30 metų amžiaus moteriai vartojant kontraceptikus 10 metų rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja nuo 3,8 iš 1000 iki 4,5 iš 1000. Tačiau labai tikėtina, kad padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika yra susijusi su padidėjusia tikimybe užsikrėsti ŽPV (žmogaus papilomos viruso infekcija), nes hormoninę kontracepciją vartojančios moterys yra linkusios nenaudoti barjerinių kontraceptinių priemonių lytinių santykių metu.

4.      Vartojant hormoninius kontraceptikus priaugama daug svorio

Daugelis moterų ir jų gydytojų yra įsitikinę, kad vartojant kontraceptikus neišvengiamas yra svorio didėjimas. Tačiau mokslinių publikacijų duomenys paneigia šį mitą. Sisteminga 49 mokslinių publikacijų, nagrinėjančių hormonių kontraceptikų įtaką svoriui, apžvalga parodė, jog ryšys tarp kontraceptikų vartojimo ir svorio augimo yra nenustatytas.

5.      Ilgalaikis kontraceptikų vartojimas gali nulemti moters nevaisingumą

Galimybė pastoti nutraukus hormoninių kontraceptikų vartojimą – tai vienas didžiausių šios kontracepcijos rūšies privalumų. Remiantis įvairių tyrimų duomenimis nustatyta, kad nutraukus kombinuotų kontraceptikų (estrogenų ir progestinų preparatų) vartojimą per pirmuosius 12 mėnesių pastoja nuo 70% iki 95% moterų. Įrodyta, jog net ilgalaikis kontraceptikų vartojimas nesumažina tikimybės pastoti. Kontracepcijai vartojant tik progestino preparatus, vaisingumo atsikūrimas gali užtrukti keletu mėnesių ilgiau, o per dvejus metus po progestinų vartojimo nutraukimo pastoja apie 90% moterų. Taigi nuomonė, jog kontraceptikai gali sukelti moters nevaisingumą, moksliniais tyrimais yra neįrodyta.

6.      Ilgesnį laiką vartojant kontraceptikus būtina daryti jų vartojimo pertrauką

Mitas, jog ilgesnį laiką vartojant hormonines kontraceptines tabletes reikia daryti pertrauką leidžiant „atsigauti organizmui“ taip pat yra nepagrįstas. Vartojimo pertraukos nesuteikia jokių papildomų privalumų moters sveikatai ar vaisingumui. Kontraceptinėse priemonėse esantys hormonai organizme nesikaupia, todėl organizmo „išvalyti“ po jų vartojimo taip pat nereikia.

7.      Hormoniniai kontraceptikai mažina lytinį potraukį

Duomenys apie hormoninių kontraceptinių priemonių įtaką moters lytiniam potraukiui yra kontroversiški. Vos kelių tyrimų išvadose aprašomas sumažėjęs moterų, vartojančių kontraceptikus, libido. Visgi didžioji dalis šia tema parašytų mokslinių publikacijų pateikia priešingus duomenis ir patvirtina moters lytinio potraukio sustiprėjimą ir lytinių santykių dažnėjimą. Peroralinių kontraceptikų įtaka moters libido galėtų būti siejama su androgenais ir jų įtaka moters seksualiniam potraukiui. Nors peroraliniai kontraceptikai mažina testosterono koncentraciją kraujo serume, nėra jokių vienareikšmiškų duomenų, patvirtinančių, jog jie turi neigiamą įtaką moters libido. Neįrodyta ir neigiama kontraceptinių pleistrų ar makšties žiedų  įtaka moters lytiniam potraukiui.

8.      Hormoninių kontraceptikų negalima vartoti paauglėms ir vyresnio amžiaus moterims

Nepaisant to, jog vyresnio amžiaus moterų vaisingumas mažėja ir jos linkusios rečiau turėti lytinių santykių, patikima kontracepcija siekiant išvengti nenumatyto nėštumo joms yra reikalinga. Vien moters amžius nėra kontraindikacija vartoti hormoninius kontraceptikus. Kartais kontraceptikai vyresnėms moterims gali būti nerekomenduotini dėl įgytų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, kardiovaskulinių ligų, nes įrodyta, jog kontraceptikai didina venų tromboembolijos, miokardo infarkto bei išeminio insulto riziką.

Jaunas (<20 metų) amžius taip pat nėra kontraindikacija kontraceptikų vartojimui, tačiau paauglėms yra rekomenduojama susilaikyti nuo ankstyvų lytinių santykių. Taigi, kontraceptikų vartojimas prasidedant merginos reprodukciniam amžiui turi būti labai atidžiai apsvarstytas kiekvienu individualiu atveju, įvertinant šių medikamentų vartojimo rizikos veiksnius bei privalumus.

Palikite komentarą