Ilgaamžystės akademijos prezidentė daugiausia skepticizmo sveikam gyvenimo būdui sulaukia iš bendraamžių

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ilgaamžiais laikomi tie, kurie sulaukė 90 metų. Būtent tokį skambų jubiliejų praėjusiais metais paminėjo, profesorė habilituota medicinos mokslų daktarė, gydytoja radiologė, nuo 2007 metų trečioji ir dabartinė Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademijos prezidentė Albina Bartusevičienė.

Prof. dr. A. Bartusevičienė.

Prof. dr. A. Bartusevičienė.

Ilgaamžystės akademijos tikslas – propaguoti sveiką mitybą, gyvenseną ir visavertį ilgaamžiškumą, diegti sveiką gyvenimo būdą. Organizacijos nariai siekia užtikrinti geresnę vyresnio amžiaus žmonių socialinę integraciją į visuomenę, skatinti jų efektyvumą, produktyvų ir turiningą gyvenimą, palaikyti darbingumą, fizinį aktyvumą, kelti žinių ir kultūros lygį.

Prof. dr. A. Bartusevičienė teigia pati nejaučianti savo amžiaus. Priežastis – nuolatinė visuomeninė, profesinė veikla ir, žinoma, sveikas gyvenimo būdas. Nuo to laiko, kai išėjo į pensiją, profesorė jau du dešimtmečius dirba savanore VU medicinos fakulteto Radiologijos centre. Be to, yra Lietuvos radiologų asociacijos garbės narė, Pasaulio lietuvių radiologų asociacijos atsakingoji sekretorė, Karininkų šeimų moterų Birutiečių draugijos narė, turi kitų visuomeninių pareigų. Tad ir kalbėjomės su šia keliais dešimtmečiais jauniau atrodančia ir energija trykštančia moterimi – apie sveikatą, gyvenimo būdo pokyčius bei teisingus sveiko senėjimo pagrindus.

 

Gerbiama profesore, kokia yra jūsų jaunystės paslaptis?

Vienareikšmiškai, svarbiausia – sveika mityba. Aš pati atsisakiau ir kiaulienos, ir jautienos, kiaušinių. Itin svarbu po keturiasdešimtmečio apriboti pieno produktų vartojimą. Kodėl? Nes šis maistas skirtas vaikams ir jaunimui. Vyresniam žmogui nei pienas, nei varškė, nei grietinė nėra reikalingi. Šiuose produktuose yra medžiagų, kurios tarsi „suriša“ tam tikrus mūsų organizmui kenkiančius produktus. Antrojoje gyvenimo pusėje svarbiausiu raciono ingredientu turėtų tapti kruopos – avižos, grikiai, sorai, įvairios košės.

Bet juk taip sunku atsisakyti mėgstamo maisto!

Sunku, bet būtina. Kartais gali sau panuolaidžiauti – va, verdi košę (žinoma vandens pagrindu), ir jei jau labai sprangu, desertinį šaukštelį sviesto įsidėk. Aš ir pati sunkiai kavos su grietinėle atsisakau, kartais leidžiu sau (juokiasi). Taip pat, kartą per savaitę reikia iškrauti organizmą. Tą dieną – aš dažniausiai renkuosi penktadienį – reikia tris kartus valgyti tik grūdų košę. Žinoma, be jokių riebių pagardų. Pamatysite, jau po pirmosios iškrovos dienos jausitės lengviau.

O ką manote apie tas iškrovos dienas, kai geriamas tik vanduo? Apskritai, kiek vandens gerti reikia?

Dėl vandens gėrimo yra dvi išsiskiriančios nuomonės. Pirmoji, kad reikėtų gerti po du tris litrus per dieną, ir kuo daugiau, ir kuo dažniau. Antroji – žmogui užtektų ir po litrą ar pusantro per parą. Aš laikausi nuomonės, kad geriamo vandens kiekį reikia pasirinkti priklausomai nuo inkstų veiklos, nereikia persistengti. Pirma, pasižiūrėkite, kaip jūsų inkstai dirba, kai padidinate vandens kiekį, kaip jaučiasi organizmas, kokios spalvos šlapimas. Inkstai – mūsų jėga. Jei inkstų veikla „šlubuoja“, žmogus greičiau pavargsta, pasidaro neguvus, kam trūksta energijos. Vyresniam žmogui rekomenduotina dažniau pasidaryti šlapimo analizę.

O kokias dažniausias vyresnių žmonių daromas klaidas galėtume įvardinti?

Kaip jau ir minėjau, pieną litrais geria, grietinę, varškę valgo. Nevengia ir rūkytų gaminių, o juk dabar net ne dūmuose rūko, o mirko tirpale. Druskos neriboja – mes jos pakankamai gauname iš maisto, papildomai žmogui druskos tikrai nereikia.

Taip pat, mėgsta vitaminus saujomis gerti, bet čia ir jaunų žmonių bėda. O juk užtektų atsigręžti į natūralius produktus. Pavyzdžių, mūsų akademijos narė, sveikos gyvensenos specialistė, docentė Ksavera Vaištarienė, pasidalino puikiu patarimu – surinkime saulėgrąžų, moliūgų, sezamų ir kitų sėklų, sumalkime jas, ir kas rytą suvalgykime po arbatinį šaukštelį šio mišinio. Taip gausime visą mūsų organizmams reikalingą mineralų ir vitaminų dozę.

Kaip manote, kas svarbiau vyresniame amžiuje – sveika mityba ar fizinis aktyvumas?

Svarbiausia yra balansas. Jei prastai maitinsiesi, bet daug judėsi, kad ir būdamas jaunesnis, pasekmių nepajusi, tačiau vyresniame amžiuje kiekvienas aspektas yra svarbus. Mano kartos žmonės per mažai juda ir per daug guli. Judėjimas yra gyvenimas. Ir judėti, pavyzdžiui, vaikščioti, reikia ne tik pirmyn atgal po kambarį, ar lėtai, bet iki sušilimo – tam kad organizmas gautų bent kokią naudą.  Taip pat, daug miegoti irgi nesveika. Ypač antroje gyvenimo pusėje. Miegant naktį kyla spaudimas. Jis dažniausiai pakyla apie 5 – 6 val. ryte, o juk būtent tuomet ir įvyksta daugiau infarktų ir kitų širdies veiklos sutrikimų.

Ar susiduriate su skepticizmu, kai kalbate apie sveiką gyvenseną vyresniame amžiuje?

Žinoma (šypsosi). Kiek mano draugų, pažįstamų, kuriems norisi patarti, padėti, yra sakę ar sako „Aš esu koks esu, valgysiu, ką norėsiu, gyvensiu, kiek Dievas duos“ arba „Man jau per vėlu keistis, aš nenoriu keistis“. Bet juk keistis niekuomet nevėlu! Todėl ir noriu priminti žmonėms (o kartais ir sau vis dar reikia priminti) – mylėkite save, rūpinkitės savimi. Nevalgykite visko, kad papuolė po ranka. Nepersivalgykite – palikite tą paskutinį kąsnelį lėkštėje. Judėkite, darykite mankštą, kvėpuokite grynu oru. Lavinkite savo protą. Aš darau atminties pratimus – bandau įsiminti mašinų, telefonų numerius. Žinoma, ir tos veiklos daug, tad nėra kada pasiduoti senatvei.

 

 

Veiklios ilgaamžystės akademijos prezidiumo nariai skaito paskaitas apie sveiką mitybą ir gyvenseną visoje Lietuvoje. Posėdžiauja kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį, kuomet aptaria einamuosius klausimus, dalinasi medicinos pasaulio naujienomis, savo patirtimi ir žiniomis. Neretai per posėdžius senjorai ir mankštą galvai ar stuburui padaro. Taip pat, kviečiasi žymius lektorius, kurie, kaip juokauja prof. habil. dr. A. Bartusevičienė, pirma tobulina juos, o tada akademijos nariai, tobulina kitus.

Šiais metais akademija švenčia veiklos dvidešimtmetį ir tą proga parengė ir išleido senjorų almanachą apie organizacijos narius ir jų veiklą, taip pat, ruošiasi surengti mokslinę konferenciją ilgaamžystės, sveikos mitybos ir gyvensenos klausimais, įsitikinę, kad tautiečiams tai labai svarbu, o visi akademijos nariai šiais klausimais turi ką pasakyti, kiekvieno jų patirtis yra vertinga.

 

 

 

žurnalas „Medekspresas“

Palikite komentarą