Įvardijo gydymo įstaigas, kurios dienos chirurgijos pacientus stacionare laiko per ilgai

Lietuvos gydymo įstaigos kasmet dirba vis efektyviau, tačiau galimybių gerinti jų veiklą dar yra. Tai parodė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikta ligoninių veiklos analizė. Valstybinė ligonių kasa įvardijo ligonines, kurios per ilgai pacientus laiko stacionare užuot po nesudėtingų operacijų tą pačią dieną išrašiusios namo.

 

Pacientus dienos stacionare laiko per ilgai

„Tikiuosi, kad mūsų šios dienos pristatymas ir analizė paskatins Kėdainių ligoninę, Trakų ligoninę, Visagino, Rokiškio, Kauno klinikinę, Telšių ligoninę iš tikrųjų peržiūrėti savo darbą, pasižiūrėti, kur jie galėtų geriau teikti paslaugas, ką jie turėtų pakeisti tam, kad galėtų lygiuotis į šiuolaikinį gydymo organizavimą“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė VLK Klinikinio kodavimo skyriaus vedėja Tatjana Golubajeva.

VLK inf.

VLK inf.

VLK trečią kartą atliktas ligoninių veiklos tyrimas rodo, kad gydymo įstaigos siekia naujovių, modernėja – dienos sąlygomis atliekama vis daugiau operacijų. Pavyzdžiui, per trejus metus kasmet daugėjo  dienos chirurgijos sąlygomis atliekamų nesudėtingų kojų venų, išvaržos, laparoskopinės tulžies pūslės šalinimo operacijų: 2012 m. jų dalis sudarė 65,6 proc. viso šių operacijų skaičiaus, 2013 m. ši dalis išaugo iki 68 proc., o 2014 m. – jau net 73 proc.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad įsiklausoma ir į pacientų nuomonę – dienos paslaugas ypač gerai vertina dirbantieji. Jiems tai galimybė gauti kvalifikuotą medikų pagalbą, kuomet naudojamos modernios technologijos, o žmonės greičiau gali grįžti į darbą ir į šeimą, nes nereikia dėl nesudėtingos operacijos ar procedūros ilgam gultis į ligoninę.  Taigi, šiandien kalbame apie tai, kad siekiame naudos pacientui ir naudos valstybei, nes tai yra puiki galimybė taupiau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.

 

Matosi pastebima pažanga

Gintaras Kacevičius, Kainų ir klasifikacijų departamento direktorius, laikinai vykdantis VLK direktoriaus funkcijas, akcentavo, kad lyginant per trejus metus ligoninėse įvykusius pokyčius matyti akivaizdi pažanga – daugelis ligoninių, atsisakydami neefektyvių gydymo būdų ne tik sugeba mažinti eiles planinėms paslaugoms, bet ir pasiekia geresnių finansinių rezultatų. Vis dėlto, dalis gydymo įstaigų turi ir kitų galimybių pasitempti ir pagerinti savo veiklą – pavyzdžiui, trumpinti vidutinę gydymo ligoninėje trukmę ir pacientui sudaryti sąlygas gydymą tęsti ambulatoriškai arba reabilitacijos įstaigose.

VLK inf.

VLK inf.

Pasak G. Kacevičiaus, VLK atliktas tyrimas rodo, kad geriausiai ligoninių modernėjimą, pastangas tobulinti savo veiklą iliustruoja šie skaičiai: 2014 m. 87 proc. paviršinių kojų venų operacijų ir 86 proc. kataraktos operacijų buvo atliktos dienos chirurgijos sąlygomis. Tikimasi, kad kataraktos operacijų dienos chirurgijos sąlygomis bus atliekama dar daugiau.

 

Skiriasi gydymo įstaigų praktika

Klinikinio kodavimo skyriaus vedėja Tatjana Golubajeva, pristatydama VLK atlikto tyrimo rezultatus teigė, kad daugelis įstaigų per metus padarė didelę pažangą. Pavyzdžiui, respublikinėje Šiaulių, Mažeikių ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėse gerokai daugėjo dienos chirurgijos paslaugų dalis: Mažeikių ligoninėje anksčiau minėtų dienos chirurgijos operacijų dalis išaugo nuo 34 proc. 2013 m. iki 74 proc. 2014 m. Analizuotas ir nerimą kėlęs gimdymų, atliekant cezario pjūvį, rodiklis. 2012 m. net 26,5 proc. visų gimdymų buvo atliekant cezario pjūvį, 2014 m. – sumažėjo iki 22,5 proc., kai tuo tarpu siektinas gerokai mažesnis rodiklis. „Gera žinia, kad gimdymų, atliekant cezario pjūvį, dalis kasmet mažėjo, tačiau išlieka nemaži skirtumai: pavyzdžiui, Trakų ligoninėje šis rodiklis buvo 13,3 proc., Lazdijų ligoninėje –  30,6 proc., o privačioje Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje – net 53,9 proc.“, – teigė T. Golubajeva.

VLK inf.

VLK inf.

Įdomu ir tai, kad gydymo įstaigų praktika gydant tas pačias ligas ir atliekant operacijas labai skiriasi. Vienoje ligoninėje pacientas gali būti gydomas trumpiau, kitoje – ilgiau, nors jam galėtų būti skiriamas ambulatorinis gydymas ar medicininė reabilitacija. Dėl to labiausiai kenčia kiti pacientai, kurie yra priversti ilgose eilėse laukti jiems būtino gydymo. Pavyzdžiui, pernai atliekant klubo sąnario endoprotezavimo operaciją vidutinė gydymo trukmė buvo trumpiausia privačiose (5,95 dienos), o ilgiausia – regioninėse  ligoninėse (11,9 dienos). Skirtumai tarp atskirų ligoninių – dar didesni. Jei Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pacientai dėl klubo sąnario endoprotezavimo gydomi apie 7 dienas, tai Telšių ligoninėje net – 14, Panevėžio ligoninėje – 13 dienų.

Analizės rezultatai rodo aiškias gaires, kaip ligoninės gali gerinti veiklą: daugiau planinių operacijų atlikti dienos chirurgijos sąlygomis, planines operacijas atlikti pirmą paciento paguldymo į ligoninę dieną ir pan. Taip operatyviau būtų organizuojamas pacientų gydymas, greičiau trumpėtų  pacientų eilės, veiksmingiau būtų naudojamos PSDF lėšos.

Palikite komentarą