Radiacinė spinduliuotė. Ką vartoti įvykus branduolinei avarijai?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastebi, kad viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, plinta klaidinanti informacija – neva branduolinės avarijos atveju apsisaugoti nuo žalingo radiacijos poveikio padeda spiritinis jodo tirpalas ar savo sudėtyje jodo turintys maisto papildai. Ministerija įspėja – įvykus branduolinei avarijai, apsaugoti skydliaukę galėtų tik stabilusis jodas – kalio jodido tabletės, todėl ragina gyventojus atkreipti dėmesį į įsigyjamus vaistinius preparatus.

 

Radiacija, jos rūšys ir veikimas.

Radiacija – tai jonizuojančioji spinduliuotė, kuri veikia aplinką iš skirtingų šaltinių. Tai a (alfa), b (beta), g (gama) dalelių, kurias skleidžia radioaktyvios medžiagos (uranas, plutonis ir kt.) bei rentgeno spindulių spinduliuotė. Šios radioaktyvios dalelės yra sugeriamos žmogaus organizmo audinių arba juos praeina nepakitusios. Jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai plačiai naudojami daugelyje pramonės šakų, medicinoje bei moksliniams tyrimams.

Alfa spinduliuotė – tai helio-4 branduolių. Beta spinduliuotė – greitų elektronų (rečiau – antidalelių pozitronų) srautas. Gama spinduliuotė – didelės energijos fotonų srautas. Yra ir dar vienas radiacijos tipas – neutronų srautai. Jonizuojanti spinduliuotė (išskyrus rentgeno spindulius) – branduolinių reakcijų rezultatas. Todėl nei mobilieji, nei išmanieji telefonai, nei mikrobangų krosnelės nėra radiacijos šaltinis.

Iš visų radiacijos rūšių svarbiausia yra gama spinduliuotė. Ji pasižymi ypač dideliu skvarbumu – teoriškai jokia fizinė kliūtis nesugebėtų sulaikyti šių spindulių šimtu procentų. Todėl gama spinduliuotės esame veikiami praktiškai nuolat – iš kosmoso ji pasiekia mus net ir per storą atmosferos sluoksnį. Ji prasiskverbia pro gruntą, namų sienas.

Pavojingiausi radiacijų sąraše yra greitieji neutronai. Neutronas neturi elektrinio krūvio, todėl sąveikauja ne su elektronais, o su branduoliais – ir tik „atsitrenkę tiesiai į juos“. Greitųjų neutronų srautas gali prasiskverbti ir pro 2-10 cm storio skydą visiškai su juo nesąveikaudamas ir išsaugodamas visą sveikatai kenksmingą energiją. Neutroninė spinduliuotė skvarbumu niekuo nenusileidžia gama spinduliuotei ir lengvai prasiskverbia į organizmo vidų, ten „priskaldo“ aibę greitųjų protonų, kurie su alfa spinduliuotės nirtumu pradeda ardyti audinių molekules. Maža to, neutronai – tai spinduliuotė, kuri apšvitintose medžiagose sukelia vadinamąjį kryptingąjį radioaktyvumą – stabilius izotopus paverčia radioaktyviaisiais izotopais. Tai – ypač nelinkėtinas procesas: pvz., nuo radiacija užterštoje zonoje pabuvojusios transporto priemonės galima nuplauti radioaktyviąsias alfa, beta ir gama dulkes, o štai atsikratyti radioaktyviųjų neutronų nepavyks niekaip – mat radiacijos šaltiniu bus tapęs pats transporto priemonės kėbulas. Kaip tik tam ir buvo kuriamos neutroninės bombos – kad neatsikratomai „užkrėstų“ radiacija karinę priešo techniką (tankus, lėktuvus ir t.t.). Gamtoje neutroninės spinduliuotės fonas labai menkas. Galima sakyti, rizika būti apšvitintam neutronine spinduliuote kyla tik branduolinio bombardavimo arba rimtos avarijos branduolinėje jėgainėje atveju.

 

Radiacjos poveikis organizmui.

Jonizuojanti radiacija, kuri išspinduliuojama tam tikrų mineralų, taip pat atominių sprogimų metu ar branduolinėse jėgainėse, žmogaus organizmui labiausiai kenkia vienu aspektu – ji silpnina ir ardo ląstelių DNR. Paprasčiau tariant, ląstelės tuomet pažeidžiamos taip, kad jos arba žūva, arba mutuoja į audinius, iš kurių formuojasi piktybiniai navikai.

Jei radiacija DNR molekules spėjo pažeisti žymiai, ląstelės gali netekti gebėjimo regeneruoti – prasideda ląstelių žūties procesas. Tiesioginiai šio proceso simptomai – pykinimas, vėmimas, plaukų slinkimas. Mažiau pažeistos ląstelės gali išgyventi, tačiau radiacijos sukelti struktūriniai DNR pokyčiai gali nutraukti normalų ląstelės funkcionavimą, taip pat sutrikdyti ląstelių augimą ir dalijimąsi kontroliuojančius biomechanizmus. Ląstelės, kurios nebesuvaldo savo populiacijos augimo ir dauginimosi procesų, tampa pavojingomis, šiuo atveju – vėžinėmis.

 

Stabilusis jodas (kalio jodidas)- pirmoji pagalba nuo radiacijos.

Į organizmą patekusios radioaktyviosios dalelės gali iš jo pasišalinti nespėję padaryti didelės žalos. Tačiau  kai kurios iš jų organizmuose yra linkusios užsibūti. Itin grėsmingas užsibuvimo atžvilgiu yra radioaktyvus izotopas jodas-131. Jį sugeria skydliaukė – stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka, kurios pagrindinė skydliaukės funkcija – hormonų gamyba.

Neatsitiktinai žmonėms, kurie gali būti ar buvo apšvitinti, rekomenduojama išgerti neradioaktyvaus jodo preparatų ir tokiu būdų „užpildyti“ skydliaukę neradioaktyviu jodo izotopu. Tokiu atveju skydliaukėje nelieka vietos radioaktyviajam jodui.

Lietuva yra įsigijusi 4 milijonus kalio jodido tablečių, skirtų skydliaukei apsaugoti nuo radioaktyvaus jodo, kuris išsiskirtų į aplinką įvykus branduolinei avarijai kaimyninėje Astravo atominėje elektrinėje. Branduolinės avarijos atveju suvartotas kalio jodidas gyventojams sumažintų skydliaukės vėžio išsivystymo riziką.

Pažymėtina, kad kalio jodido tabletės yra vaistinis preparatas, skirtas skydliaukės vėžio profilaktikai, todėl gali būti vartojamos tik įvykus netoliese branduolinei avarijai po atskiro SAM arba Vyriausybės kreipimosi.

 

Kodėl negali būti vartojami kiti jodo sudėtyje turintys preparatai?

Ministerija taip pat atkreipia dėmesį į visuomenėje sklandančius mitus apie tariamą spiritinio jodo tirpalo ar jodo turinčių maisto papildų tariamą naudą įvykus branduolinei avarijai.

Pažymėtina, kad spiritinis jodo tirpalas yra naudojamas žaizdoms dezinfekuoti ir yra skirtas tik išoriniam vartojimui – tepti ant odos. Jo veiklioji medžiaga yra ne kalio jodidas, o tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojančiai ir toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminius audinių nudegimus ir apsinuodijimą. Todėl jo vartoti, jei įvyktų branduolinė avarija, negalima.

Dar vienas sklandantis mitas – apie neva teigiamą maisto papildų, savo sudėtyje turinčių jodo,  poveikį juos pavartojus iškart po branduolinės nelaimės. Specialistai pabrėžia, kad tokių maisto papildų sudėtyje esantis jodo kiekis yra labai mažas, nėra aišku, kokių junginių pavidalu maisto papilduose esantis jodas yra, todėl nėra aiškus ir šiuose papilduose esančio jodo poveikis, pasiskirstymas organizme, nėra ir negali būti įrodytas poveikis blokuojant skydliaukę nuo radioaktyvaus jodo pasisavinimo branduolinės avarijos metu. Todėl jų vartoti siekiant apsaugoti skydliaukę branduolinės nelaimės metu taip pat negalima.

 

Parengta pagal SAM informaciją.