Kai kenčiame nemigą: ar migdomieji sukelia priklausomybę?

Miegas – tai nuolat pasikartojanti elgesio ramybės būsena, kai centrinė nervų sistema beveik nepriklauso nuo aplikos. Tačiau, priešingai nei galėtų atrodyti, miegas yra aktyvus procesas, kurio metu sutvarkomos nervų sistemos vidinės funkcijos – taip organizmas paruošiamas gyvenimui ir intensyviai dienos veiklai. Sveikiems suaugusiesiems pakanka 7-8 valandų miego per parą, tačiau įvairios būklės (nėštumas ar liga) gali padidinti miego poreikį.

Miego sutrikimai yra blogos organizmo savireguliacijos išraiška. Daugiau nei 95% žmonių per savo gyvenimą patiria įvairių nemigos epizodų. Nemiga yra apibūdinama kaip pasikartojantys sunkumai užmiegant ar sutrikimai miego metu (pavyzdžiui, dažni prabudimai), kurie blogina miego kokybę ir taip sutrikdo kasdienę žmogaus veiklą. Nemiga pagal išsivystymo priežastis gali būti suskirstyta į keletą rūšių. Atsitiktinė ar trumpalaikė nemiga paprastai yra sukeliama dėl streso, pamaininio darbo, pasikeitus laiko juostai, patiriamo skausmo ar vartojamų vaistų. Lėtinė nemiga užtrunka daugiau nei mėnesį ir išsivysto sutrikus vidiniams nerviniams miego mechanizmams arba yra sukeliama psichikos ir somatinių ligų.

 

Kokį neigiamą poveikį sveikatai daro nemiga?

Kokybiškas miegas taip pat svarbus žmogaus sveikatai, kaip sveika mityba ar pakankamas reguliarus fizinis aktyvumas. Nepriklausomai nuo nemigos priežasties, miego trūkumas gali sukelti tiek fizinius, tiek psichologinius sveikatos sutrikimus. Patiriantys nuolatinius nemigos epizodus skundžiasi žymiai pablogėjusia gyvenimo kokybe, lyginant su gerai išsimiegančiais apklaustaisiais. Nemiga visų pirma sukelia neigiamą poveikį mūsų psichikai ir darbingumui – žmogus nuolat jaučiasi irzlus ir mieguistas, sumažėja jo darbo našumas, sulėtėja reakcija, pavyzdžiui, vairuojant automobilį. Nemiga stipriai susijusi ir su didesne depresijos ar nerimo sutrikimų išsivystymo rizika. Didėja ir fizinių sveikatos sutrikimų rizika – ilgalaikė nemiga gali skatinti nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų ar diabeto išsivystymą. Nuolat neišsimiegantiems didėja pavojus tapti priklausomais nuo įvairių psichotropinių medžiagų.

 

Kokie gyvenimo būdo pokyčiai padės geriau išsimiegoti?

Neretai miego sutrikimus sukelia įvairios stresinės situacijos, nesėkmės darbe ar asmeniniame gyvenime, taip pat sveikatos sutrikimai. Dažnai negalime kontroliuoti ir pašalinti visų šių nemalonių faktorių, tad tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti geriau išsimiegoti. Nepaprastai svarbus yra griežtas miego režimas – svarbu eiti miegoti ir keltis visuomet tuo pačiu laiku (net ir savaitgaliais). Taip organizmas susikuria miego-būdravimo ciklą ir tai lemia geresnę miego kokybę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, ką valgome prieš eidami miegoti, – persivalgymas ar alkis gali sukelti sunkumų užmiegant. Užmigti gali padėti tinkamiausios ir jūsų poreikius labiausiai atitinkančios poilsio aplinkos sukūrimas. Kaip taisyklė, labiausiai tinkama miegoti yra tamsi, tyli ir vėsi aplinka. Miego kokybei turi įtakos ir mūsų dienos veikla, todėl svarbu sportuoti ir vengti ilgai miegoti dieną. Dienos pogulį reikėtų apriboti iki 10 – 30 minučių.

 

Ar migdomieji sukelia priklausomybę?

Jei gyvenimo būdo pokyčiai yra nepakankami, siekiant užtikrinti gerą miego kokybę, kurį laiką gydymui gali būti skiriami migdomieji vaistai. Trumpalaikiam nemigos gydymui (iki 3-4 savaičių) gali būti skiriami benzodiazepinų grupės preparatai (triazolam, temazepam) ir kiti panašų veikimo mechanizmą turintys vaitai (zolpidem, zaleplon). Tačiau svarbu atsiminti griežtas šių vaistų skyrimo taisykles, nes netinkamai skiriami jie turi nemažai pašalinių poveikių ir sukelia priklausomybę. Benzodiazepinai visuomet turi būt skiriami mažiausiomis efektyviomis dozėmis, naudojami tik tuomet, kai reikia ir vartojami kuo trumpesnį laiką – daugiausiai keletą savaičių. Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojami benzodiazepinai sukelia priklausomybę ir blogina kognityvines funkcijas, sukelia anterogradinę amneziją, ataksiją. Tad jei migdomųjų vaistų poreikis išlieka daugiau nei keletą savaičių, pastebimi depresijos požymiai, tinkamesni gydymui medikamentai yra raminantį poveikį turintys antidepresantai (trazodonas, amitriptilinas). Jie nesukelia priklausomybės ir minėtų pašalinių reiškinių.

 

Palikite komentarą