Kaip sumažinti medikų korupciją?

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje lankėsi Kompleksinių verslo saugumo ir antikorupcinių sprendimų bendrovės „Corporate Securitus“ atstovai. Konferencijų salėje susirinkusiems medikams bendrovės lektorė Aida Martinkėnienė skaitė paskaitą „Antikorupcijos pagrindai sveikatos apsaugos darbuotojams.“ Paskaitos metu kalbėta apie korupciją kaip daugelio socialinių reiškinių: žmonių negatyvumo, požiūrio į valstybę, migracijos didėjimo – priežastį.

 

Korupcija prasideda nuo manęs

„Žmonės korupciją suvokia labai įvairiai. Ne paslaptis, kad medikus taip pat bando kaltinti korupcija patys ligoniai. Tačiau čia būtina pastebėti, kad nėra šalies, kur absoliučiai visiškai nėra korupcijos“, – kalbėjo lektorė A. Martinkėnienė.

Anot jos, Lietuvoje vyrauja klaidinga nuomonė, kad pas mus korupcija yra labai didelė.Pagal sudaromą pasaulinį korupcijos suvokimo indeksą matyti, kad Lietuva žengia didžiulius žingsnius į priekį – korupcija mažėja.

Nuo ko priklauso korupcija? Anot A. Martinkėnienės, kai žmonių paklausi, ką daryti, kad korupcijos nebūtų, labai dažnai išgirstama: „Kalti jie“ (t.y. kažkas).

„Esu įsitikinusi, kad tai prasideda nuo manęs. Nuo kiekvieno iš mūsų. Jei aš nenorėsiu, kad manyje būtų kažkoks blogis, aš jį išgyvendinsiu“, – pataria A. Martinkienė kiekvienam, manančiam, jog kaltų reiktų ieškoti kitur.

Atitinkamai ir žmogų formuoja jo aplinka. Pasak lektorės, jeigu administracija sieks sumažinti korupciją institucijoje, tai įvyks – ji ir sumažės. Įstaigos vadovo pozicija šiuo klausimu pati svarbiausia. Ne mažiau svarbios ir drausmininčios priemonės darbuotojams (etikos kodeksai, dovanų politika ir kt.).

 

Priežasčių daug

Priežasčių korupcijai klestėti yra daug. Svarbiausios, pasak pranešėjos, – socialinės, ekonominės, administracinės priežastys. Korupcijos pasekmės liūdnos. Pirmiausia – griūna pasitikėjimas valstybe. Kai valstybė praranda piliečių pasitikėjimą, vyksta valstybės griūtis. O kai valstybėje klesti korupcija, niekada neklestės jos ekonomika, niekada nebus užtikrinta žmonių socialinė gerovė, niekada nekils darbo užmokestis.

Išmatuoti korupcijai mato nėra. Tam pasitelkiami sociologiniai tyrimai, kurie atliekami visame pasaulyje. Matuoti pagal pradėtus ikiteisminius tyrimus būtų neobjektyvu, nes tai niekada nebūtų tiesa. Nė vienas matavimas nerodo absoliučios tiesos, tačiau sociologinis tyrimas, kuriame apklausiamos įvairios grupės žmonių, patikimiausias.

2013 metais buvo atliktas Baltijos tyrimas. Jo duomenimis, korupcija Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje egzistuoja.

Tyrimais nustatyta, jog vienoje iš universitetinių ligoninių 26 procentai pacientų davė pinigų jį gydžiusiam gydytojui. Didelis neoficialių mokėjimų skaičius yra konsultacijų poliklinikose. Gydytojams specialistams 2013 m. neoficialiai mokėjo 33 proc. apklaustų respondentų (pacientų), nors 2012 m. „užsimokančių“ buvo 34 proc. Pastebėta, jog neoficialių mokėjimų skaičius universitetinėse ligoninėse žymiai didesnis, negu rajonų ar regionų ligoninėse.

„Baltijos tyrimų“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog labiausiai lietuvius vargina eilės pas šeimos gydytojus, eilės atlikti medicininius tyrimus ir tai, kad tenka vaikščioti į skirtingas gydymo įstaigas.

 

Nereiškia, kad taip ir yra

Sudaromas Lietuvos korupcijos žemėlapis – tai yra labai išsamus, labai informatyvus tyrimas, kuris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais.

Pasak UAB „Corporate Securite“ lektorės, šis tyrimas rodo, kad metai iš metų sveikatos apsaugos įstaigos yra labiausiai korumpuotos. Tai yra gyventojų nuomonė. Kaip korumpuoti tyrime įvardijami ir teismai, policija, Seimas. Tačiau su medicina gyventojai susiduria daugiausiai. Akivaizdu, jog kyšiu žmonės dažniausiai bando išspręsti problemas (eilių paspartinimo, pažymų išdavimo, siuntimo į reabilitacijas ir pan.). Todėl medicina ir patenka į korumpuočiausių institucijų sąrašą.

Korupcijos bruožai yra trys: pirmiausia, asmeninės naudos siekimas (tam naudojami pinigai, dovanos, protekcija, prestižas, karjera, atsakomosios paslaugos). Duodant kyšį visada yra nauda – asmeninė ar net kolektyvinė. Antras kyšio bruožas – slėpimas, veika visada daroma slaptai. Ir trečia – nuolatinis santykis, ilgai trunkanti veikla.

Kur yra veiksmų monopolija, visada bus korupcija, kur žmogui ar įstaigai suteikta plati teisė spręsti, kaip gali elgtis, taip pat klesti korupcija. Jos neišvengiama ir tada, kai mažai atsakomybės ir nėra profesinės etikos.

Kad korupcija atsirastų, neabejotinai būtinos dvi pusės – duodanti ir imanti.

Kad atsirastų santykis tarp jų, dar reikalingos sąlygos: įstatymų netobulumas, vidaus teisės aktų netobulumas, etikos kodekso nebuvimas, viešų ir privačių interesų nepaisymas.

 

Padariniai liūdina

Pasaulio Banko teigimu, korupcijos kaina sudaro daugiau kaip 5 proc. globalaus BVP (2,6 trilijono dolerių) ir kyšiams pasaulyje kasmet išleidžiama apie 1 trilijoną JAV dolerių.

Korupcija apie 10 proc. padidina verslo išlaidas pasaulio mastu ir 25 proc. viešųjų pirkimų kainą besivystančiose šalyse.

Europos Sąjungos valstybėse korupcijai per metus „išleidžiama“ apie 120 mlrd. eurų (t.y. apie 1 proc. ES BVP).

4 iš 10- ies tyrime dalyvavusių verslininkų teigia, kad korupcija sukelia rimtų kliūčių verslo plėtrai Europoje. Apie 75 proc. ES piliečių mano, kad jų šalyse korupcija labai paplitusi. Daugiau nei 4 proc. ES šalių gyventojų teigė davę kyšį.

Korupcijos kaina Lietuvoje sudaro apie 1,3–1,5 milijardo litų kasmet.

Korupcija daro tiesioginę įtaką užsienio investicijoms, nes į korumpuotą šalį investuoti pinigų niekas nenori. Korupcija blogina šalies įvaizdį: mažėja atlyginimai, prastėja paslaugų kokybė, mažėja pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis.

 

Kaip sumažinti korupciją?

Pranešėja A. Martinkėnienė teigia, jog tam yra trys būdai.

Pirmiausia, nusikaltimo atskleidimas ir tyrimas – tai yra būtina. Antra – korupcijos prevencija ir antikorupcinis visuomenės švietimas.

Sveikatos apsaugos sistemoje korupcijai mažinti tai pat yra efektyvių būdų. Gydymo įstaigose svarbiausia diegti etikos kodeksus, vengti interesų konfliktų, vykdyti jų prevenciją. Svarbu ir suformuoti dovanų politiką, analizuoti korupcijos riziką. Patariama kurti institucinės kovos su korupcija programas, vykdyti atskaitomybę ir priimamų sprendimų skaidrumą.

Pranešėja pastebėjo, kad jau daug yra nuveikta prevencinėje veikloje vykdant antikorupcinį švietimą. Šis darbas pradėtas apie 2005 metus. Tada į Lietuvą atvažiavę pasaulio korupcijos prevencijos ekspertai pasakojo, kaip ir kodėl reikia vykdyti korupcijos prevenciją ir švietimą. Net Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai nesuprato ir stebėjosi, apie kokią prevenciją ir kokį švietimą kalbama, nes tuo metu buvo manoma, kad nusikaltėlius reikia gaudyti ir bausti.

Kaip pastebėjo lektorė Aida Martinkėnienė, palyginus su ankstesniuoju laikotarpiu, Lietuvoje korupcinis švietimas tapo efektyvia priemone, stabdant korupcijos plitimą.

 

 

Šaltinis: Respublikinės Šiaulių ligoninės inf.

Palikite komentarą