Kaip sveikai sutikti didžiąsias metų šventes?

Provizorius.lt redakcija sveikina visus savo skaitytojus su šilčiausiomis metų šventėmis ir linki didžiausios sveikatos šiuo smagiu, bet kartais ir varginančiu metu. Susipažinkite su sveikatos specialistų patarimais, kaip didžiąsias metų šventes sutikti sveikai.

Persivalgymas organizmui sukelia didelį stresą. O stresas dažnai lemia sveikatos negalavimų atsiradimą. (Asociatyvi nuotr.)

Persivalgymas organizmui sukelia didelį stresą. O stresas dažnai lemia sveikatos negalavimų atsiradimą. (Asociatyvi nuotr.)

Kasmetinis persivalgymas 

Dažnai manoma, kad retkarčiais persivalgyti nėra pavojinga. Tačiau netgi vienkartinis didelio maisto kiekio suvartojimas gali išprovokuoti gastritą. O angliavandenių perteklius didina cukraus kiekį kraujyje ‒ tai gali sukelti diabetą. Riebalų (ypač gyvulinės kilmės) perteklius turi įtakos cholesterolio kiekiui. Piktnaudžiavimas baltymais apsunkina inkstų ir nervų sistemos darbą, kurio silpniausios pasekmės gali būti nemiga, patinimas.

Jei rengiate šventę patys, galite paruošti specialių patiekalų, kurių gaminimui bus panaudota kiek įmanoma mažiau prieskonių, žolelių ir druskos, nes prieskoniai didina apetitą ir skatina valgyti milžiniškomis porcijomis. Prieskoniai ir druska ‒ tai natūralūs aromato ir skonio stiprikliai, slopinantys saiko jausmą.

Svarbu sekti valgomo maisto kiekį ‒ porcija turėtų tilpti į delną. O pertrauka tarp maisto vartojimo turi būti ne trumpesnė nei 2 val. Rekomenduojama nepiktnaudžiauti skysčiais: geriau vartoti nesaldintus gėrimus, šviežias sultis. Gaminant salotas majonezą pakeiskite aliejumi arba mažo riebumo grietine.

Galbūt išvengti persivalgymo yra lengviau, tačiau vienetai gali atsispirti tokiai pagundai. Po persivalgymo patariama užsiimti fizine veikla: tai gali būti ilgi pasivaikščiojimai, šokiai, baseino lankymas. Fizinis aktyvumas persivalgymo poveikį mažina efektyviausiai.

Taip pat pajutus rimtų persivalgymo sukeltų sutrikimų rekomenduojama vartoti fermentų pagrindu sukurtų medikamentų, kurie pagreitina virškinimą. Nepamirškite dėl vaisto vartojimo ir jo sukeliamo poveikio pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Gana dažna nuomonė, kad po persivalgymo privaloma daryti iškrovos dieną arba laikytis griežtos dietos. Toks mąstymas ‒ klaidingas. Persivalgymas savaime organizmui sukelia stresą, o griežta dieta gali dar labiau pabloginti sveikatą. Tik praėjus savaitei ar ilgesniam laiko tarpui, jei jausite tokį poreikį, galėsite pradėti laikytis dietos, kuri neturėtų trukti ilgiau nei tris dienas.

 

Jau po 2-4 valandų, maistui stovint kambario temperatūroje, prasideda padidintas mikrobų dauginimasis. (mirror.co.uk nuotr.)

Jau po 2-4 valandų, maistui stovint kambario temperatūroje, prasideda padidintas mikrobų dauginimasis. (mirror.co.uk nuotr.)

Maistas gali tapti nesaugus

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja higienistė Rita Sadūnaitė pirmiausiai patarė iš anksto planuoti maisto kiekį. Mat didžiausia bėda, kad prieš šventes žmonės prisiperka per daug maisto, nespėja jo suvalgyti ir jis pradeda gesti.

„Greičiausiai genda baltyminis maistas, pavyzdžiui, mėsa, pienas, žuvis. Kuo labiau produktas apdorotas, kuo labiau prie jo prisiliesta, tuo jis genda greičiau – pavyzdžiui, patiekalai iš maltos mėsos, įdaryta žuvis ir pan. Mat kuo didesnė intervencija į produktą, tuo didesnė tikimybė, kad kažkurioje grandyje buvo mikrobinė tarša.“, – aiškino specialistė.

Pasak jos, jau po 2-4 valandų, maistui stovint kambario temperatūroje, prasideda padidintas mikrobų dauginimasis. Taigi kuo daugiau valandų maistas bus laikomas ant stalo, tuo didesnis pavojus bus sukeliamas aplinkiniams.

Žarnyno užkrečiamųjų ligų inkubacinis (slaptasis) periodas gali būti nuo kelių valandų iki 7 parų. Pagrindiniai ligos simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas su krauju, gleivėmis, karščiavimas, pilvo, galvos skausmai.

Pasak Vilniaus infekcinės universitetinės ligoninės infektologės Audronės Marcinkutės, apsinuodijimai iš tiesų sudaro didžiąją sergamumo dalį visuomenėje. Maistas gali būti užterštas bakterijomis, virusais, parazitais ar cheminėmis medžiagomis.

„Dažniausiai susiduriame su mikrobiniais apsinuodijimais. Tam tikri mikroorganizmai netgi siejami su tam tikru maisto produktu. Pavyzdžiui, jūros gėrybės dažniausiai susijusios su norovirusu, hepatitu A (net iki 40 proc. moliuskų yra jo nešiotojai) bei choleros užkratu. Jei apsinuodijama norovirusu, labai smarkiai vemiama, sutrinka elektrolitų balansas, atsiranda spazminiai raumenų skausmai, dėl kurių žmogus gali net rėkti iš skausmo“, – pasakojo medikė.

Didžiausią pavojų kelia mėsos produktai, siejami su salmonelioze, trichinelioze (ypač kalbant apie laukinių gyvūnų mėsą), kampilobakterioze (viena dažniausių žarnyno infekcinių ligų), jersinioze, kuri sukelia į apendicitą panašius skausmus su viduriavimu, o persirgus šia liga 30 proc. pacientų lieka sąnarių pažeidimai.

 

Jei kas nors nesiseka, šypsokitės, kad ir per sukąstus dantis. Ir dirbtinė šypsena kartais virsta tikra. (shutterstock.com nuotr.)

Jei kas nors nesiseka, šypsokitės, kad ir per sukąstus dantis. Ir dirbtinė šypsena kartais virsta tikra. (shutterstock.com nuotr.)

Šventinis stresas?

Nesibaigiantys įspūdžiai, fizinės veiklos stoka, ofiso vakarėliai ir susitikimai su giminėmis gali sukelti šventinį stresą, taip teigia mokslininkai.

Robas Wilde, psichologas, teigia, kad Kalėdos tai papildomos atsakomybės ir pokyčių kasdienėje rutinoje metas. Žmonių minios parduotuvėse ir mieste, alkoholis, nesveikas maistas ir persivalgymas, dūkstantys namus aukštyn kojomis verčiantys vaikai gali padidinti streso lygį, kuris pasireiškia nuovargiu ir galvos skausmais.

Dar vienas aspektas: „Per Kalėdas esame suaugusieji, bet tuo pačiu tampame ir vaikais. Daugelis grįžta šventes sutikti pas tėvus, kur vėl yra kontroliuojami ir negali daryti, ką užsigeidę. Nelaimei, tai kelia įtampą, o su ja patiriamas ir stresas,“- teigia Wilde.

Jis pridūrė, kad Kalėdos ne vienam gali būti liūdnas metas. „Tai toks metas, kai visi jausmai, laikyti žmogaus širdyje, galiausiai susilaukia apmąstymų, tokie apmąstymai besibaigiant metams nieko keisto, tačiau gali apimti nostalgija ir kartėlis.“

Dr. Orla Dunn, Koventrio universiteto sveikatos psichologijos vyriausioji lektorė pridėjo, kad per Kalėdas iškyla sveikatos problemų.

„Žmonės, kurie praleidžia kelias savaites jausdami šventinį stresą, gali silpninti savo imuninę sistemą, o tai padidina peršalimo tikimybę. Be to, per Kalėdas susitinkame su daug žmonių, todėl tikimybė susirgti virusinėmis ligomis tik padidėja. Juo labiau, mažiau skiriama dėmesio mitybai, mažiau sportuojama ir rezultato laukti ilgai nebereikia.“

 

 

Palikite komentarą