Kaip žiemą kovoti su peršalimu? Sportu!

„Žiemą išvengti peršalimo padeda organizmo grūdinimas. Skirti laiko pasivaikščiojimui gryname ore reiktų kiekvieną dieną. Taip pat patartina užsiimti aktyvia fizine veikla, geriausiai – ne uždaroje patalpoje, kurioje kaupiasi bakterijos ir virusai, sukeliantys peršalimo ligas. Norint išlikti sveikiems, labai svarbu sportuojant pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne“, – teigia KTU Sporto centro Laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovė Ernesta Karaškienė.

 

Fizinis aktyvumas stiprina kaulus, raumenis, sausgysles ir raiščius, kurie tampa elastingesni.

Fizinis aktyvumas stiprina kaulus, raumenis, sausgysles ir raiščius, kurie tampa elastingesni.

– Ar sportuoti šaltu oru nėra pavojinga?, – paklausėme E. Karaškienės.

– Atsižvelgiant į oro temperatūrą ir vėjo stiprumą, sportuoti rekomenduojama iki minus 15 °C. Jeigu žmogus anksčiau nebuvo fiziškai aktyvus, jo organizmas nėra užsigrūdinęs, pradėti sportuoti lauke, esant itin žemai oro temperatūrai, nepatartina.

Rankos, pėdos, nosis, ausys yra dažniausiai nušąlančios kūno vietos, todėl sportuojant lauke jos privalo būti uždengtos. Labai svarbi tinkama apranga: reikia ryšėti šaliką, mūvėti kepurę ir kumštines pirštines. Turintiems labai jautrią odą žmonėms patartina dėvėti veido kaukę, naudoti riebius kremus ar vazeliną, kad nebūtų nušalimų.

Esant žemai temperatūrai, reiktų stengtis kvėpuoti per nosį, o ne per burną, nes priešingu atveju įkvėptas oras nespėja sušilti. Tokiu būdu į gerklę patekęs šaltas oras gali sukelti gerklės skausmą ar uždegimą.

– Kokią apranga tinkamiausia leidžiant laisvalaikį ar sportuojant lauke?

– Pramogaujant ar sportuojant gryname ore, labai svarbu yra tinkami drabužiai ir jų sluoksniavimas. Nors dažnai rekomenduojama dėvėti natūralaus pluošto drabužius, tačiau medvilninis audinys suprakaitavus lieka šlapias ir drėgmės neišgarina. Vilkint drėgnus rūbus labai padidėja peršalimo rizika.

Drabužių sluoksniavimas žiemą padeda neperšalti, nes sušilus bet kada galima nusirengti viršutinį drabužių sluoksnį. Vidinis sluoksnis turi būti toks, kad nelaikytų drėgmės, o viršutinis – neperšlampamas ir neperpučiamas. Mano patarimas – geriau daug judesių nevaržančių lengvų drabužių, nei vienas „sunkus“.

Esant žemai minusinei oro temperatūrai labai tinkami specialūs termo drabužiai, išgarinantys ir nelaikantys drėgmės ar rūbai iš merino vilnos.

 

 

– Ar tiesa, kad fiziškai aktyviems žmonėms žiemą lengviau išvengti traumų, kurios įvyksta čiuožinėjant, slidinėjant ar tiesiog paslydus ant ledo?

– Fiziškai aktyvūs žmonės traumas patiria rečiau, nes jų judesių koordinacija ir reakcija – geresnės. Fizinis aktyvumas stiprina kaulus, raumenis, sausgysles ir raiščius, kurie tampa elastingesni.

Pajutus, kad griuvimas neišvengiamas, reiktų stengtis pritūpti. Geriausia išeitis – griūti ant šono arba sėdmenų. Kritimo metu svarbu bandyti nesipriešinti, nekovoti, o bandyti natūraliai pasiridenti, galvą laikyti ta kryptimi kuria ridenamasi. Kritimo ant rankos atveju, reiktų stengtis ją kuo labiau „amortizuoti“, o ne kristi ant ištiestos galūnės.

 

 

– Bėgimas – gana monotoniškas sportas. Kaip bėgant išvengti monotonijos?

– Kad nebūtų nuobodu, galima į bėgimą po darbo išsiruošti su šunimi, kuris bėgikui sulėtėjus suteikia naujų jėgų, patempdamas į priekį. Visgi, bėgant rankos turi būti laisvos, todėl augintinį reiktų prisirišti prie juosmens. Tam yra naudojama speciali įranga – diržas, amortizuojantis trosas ir petnešos ar pakinktai šuniui.

– Kiek laiko bėgimui patartumėte skirti žmonėms, neturintiems gero fizinio pasirengimo?

– Ilgą laiką sportuojančiam žmogui patartina bėgiojimui skirti 30-60 minučių per dieną. Pradedančiajam reiktų bėgimo trukmę ir nuotolį didinti palaipsniui: pradėti nuo 10 minučių, o sutvirtėjus raumenims, laiką ir atstumą po truputį ilginti. Negalima pradėti nuo ilgų ir sunkių distancijų, pavargus bėgimą galima keisti ėjimu.

Bėgant pulsas neturėtų būti didesnis kaip 140-150 tvinksnių per minutę, dėl to patartina su savimi turėti pulsometrą. Bėgant reikia palaikyti tokį tempą, kad pavyktų lengvai susikalbėti su draugu.

– Kada tinkamiausias laikas bėgioti?

– Atsikėlus anksti ryte, nepavalgius pusryčių, bėgti nepatartina, nes nėra sukaupta užtektinai energijos. Fizinis krūvis nevalgius mažina intensyvumą. Norintiems bėgti ryte, rekomenduojama šiek tiek užkąsti ir bėgti tik po kelių valandų. Bėgioti labai vėlai vakare taip pat nepatartina, nes grįžus namo būsime priversti valgyti prieš pat einant miegoti.

Pabėgiojus reiktų nedelsti ir kuo greičiau pavalgyti, kad būtų atstatyti organizmo energijos šaltiniai. Prieš treniruotę geriausia valgyti angliavandeniais prisotintą, po jos – baltyminį maistą.

– Kaip žiemą kovoti su peršalimu?

– Patartina vartoti kuo natūralesnius vitaminus, valgyti vadinamuosius „žiemos vaisius“, t.y. citrinas, bananus, apelsinus ir granatus. Norint stiprinti imuninę sistemą, reikia vartoti česnaką, ežiuolę, imbierą, medų, gerti žolelių arbatas.

Išvengti peršalimo taip pat padeda organizmo grūdinimas. Kiekvieną dieną reiktų skirti laiko pasivaikščiojimui gryname ore. Taip pat patartina užsiimti fizine veikla, geriausiai – ne uždaroje patalpoje. Norint neperšalti labai svarbi tinkama apranga ir avalynė.

 

 

 

Pranešimas spaudai

1 komentaras

  1. Silvija says:

    Tai ir sausgyslių uždegimas gali būti išgydomas sporto pagalba? Ar čia jau tik sportuoti nepakaktų? O gal net negalima tokiu atveju?

Palikite komentarą