Kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Kodėl?

Deja, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų šalyje nemažėja. Kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Tačiau yra ir paguodžiančių faktų: pietų Europos šalyse šiomis ligomis serga kur kas mažiau žmonių, o Šiaurės šalyse (geriausias pavyzdys – Suomija) širdies ligų epidemiją pavyko įveikti. Ko reiktų griebtis tam, kad mūsų šalies gyventojai neišeitų iš gyvenimo gerokai per anksti?

PSO duomenimis, jei žmonės vadovautųsi racionalios mitybos principais, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 90 proc. II tipo cukrinio diabeto ir netgi 30 proc. onkologinių ligų. (iStock.com nuotr.)

PSO duomenimis, jei žmonės vadovautųsi racionalios mitybos principais, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 90 proc. II tipo cukrinio diabeto ir netgi 30 proc. onkologinių ligų. (iStock.com nuotr.)

 

Gyvena taip, lyg niekada nemirtų

Tam, kad gyventojai per anksti nepradėtų kentėti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, reikia paskatinti juos koreguoti – arba netgi iš esmės keisti – gyvenimo būdą. Sveikas gyvenimo būdas – sveikas ir žmogus. Atrodo, kiekvienas tai žino, tačiau kodėl žmonės to nedaro?

Apie tai, ko reiktų griebtis, kad ligos neužpultų per anksti, kalba Vilniaus visuomenės sveikatos biuro širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos koordinatorė Vilma Miglinė.

– Esate visuomenės sveikatos specialistė, kas dieną aiškinate, kaip svarbu gyventi sveikiau. Pasakykite, kodėl tiek daug žmonių Lietuvoje serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir miršta net negyvenę?

Galbūt, žmonės vis dar netiki tuo, ką jiems kalbame? Tuo, ką rašo spauda, kartoja šeimos gydytojai, tvirtina kardiologai. Galbūt, jie net nežino, kad širdies ligos atsėlina iš lėto? Tai, kad žmogus šiandien jaučiasi dar sveikas (tik šiek tiek padidėjęs kraujo spaudimas, cholesterolis, šiek tiek antsvorio, bet juk jaučiuosi puikiai!), dar nereiškia, kad nesusirgs po 10 metų! Jei ir toliau nesirūpins sveikata, dirbs kaip arklys ir niekam daugiau „neturės laiko“, gali būti, kad liga vieną dieną trenks kaip žaibas. Aterosklerozė vystosi palaipsniui, aterosklerotinės plokštelės pažeidžia kraujagysles po truputėlį, kol vieną dieną ištinka infarktas ar insultas. Gerai, jei žmogus, pasijutęs blogai, dar spėja į ligoninę, o jeigu ne?

Mūsų darbas – padėti žmonėms tai suprasti. Tai yra vienas svarbiausių valstybės rūpesčių, todėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai skiriamas ypatingas dėmesys. Praėjusių metų rugsėjo mėn. 22 d. sveikatos apsaugos ministrės pasirašytu įsakymu Nr. V-979 „Dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuo 2015 metų savivaldybių visuomenės sveikatos biurai ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigojamos ypatingą dėmesį skirti būtent širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras prevencinę programą „Mano širdis – mano gyvenimas“ pradėjo vykdyti jau nuo rudens.

– Kokie žmonės gali dalyvauti programoje „Mano širdis – mano gyvenimas“?

Apie galimybę dalyvauti nemokamoje programoje praėjusių metų rugsėjo mėnesį paskelbėme žiniasklaidoje. Susirinko dvi grupės po 18 žmonių. Kvietėme tuos, kurie dar neserga ŠKL, tačiau turi riziką jomis sirgti, pavyzdžiui, turi padidintą kraujospūdį, yra nutukę, serga II tipo cukriniu diabetu, rūko arba jų šeimose pasitaikė ankstyvų ŠKL atvejų. Turintieji šiuos (vieną ar kelis) rizikos veiksnius, pagal programos nuostatus, dar ir turi būti tam tikro amžiaus: moterys nuo 50 iki 65 metų, vyrai – nuo 40 iki 55 metų. O koks žmogus yra sveikas? Tas, kuris nerūko, daug juda, jo sistolinis kraujospūdis yra žemesnis kaip 140 mmHg , o bendrasis cholesterolis – ne daugiau kaip 5 mmol/l, tame tarpe MTL cholesterolio koncentracija kraujyje yra mažesnė kaip 3 mmol/l.

– Minėjote, kad programoje dalyvauja ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Kaip? Ar ir poliklinikose organizuojami mokymai?

Taip, poliklinikose jau yra renkamos grupės, į jas gydytojai kviečia dar nesergančius, tačiau turinčius riziką susirgti žmones, o užsiėmimus poliklinikose organizuojame ir vedame mes, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro darbuotojai. Profilaktinį darbą iš tiesų dirba ir gydytojai, tačiau jų darbo krūviai yra labai dideli, todėl gali trūkti laiko kiekvienam žmogui išsamiai paaiškinti, ką reiškia gyventi sveikai ir kaip to pasiekti. Todėl tai darome mes, juk esame visuomenės sveikatos specialistai, kurie to mokėsi aukštosiose mokyklose.

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai geriausiai pažįsta savo pacientus, tad informaciją apie programą pacientams pirmiausia suteikia jie ir užregistruoja riziką turinčius pacientus, paskatina lankyti užsiėmimus.

Užsiėmimai jau vyksta Karoliniškių ir Vilniaus rajono centrinėje poliklinikose, o nuo kovo mėnesio pradėsime dirbti Antakalnio, Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Respublikinėje Vilniaus poliklinikoje ir Baltupių šeimos medicinos centre. Mūsų tikslas yra bendradarbiauti su kuo daugiau pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir kad programa būtų prieinama kuo didesniam žmonių skaičiui, nesvarbu, kokiai poliklinikai jie priklauso – užsiėmimus galima lankyti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kaip kam patogiau.

– Kodėl ligų prevencija taip svarbu? Gal geriau tiesiog džiaukimės gyvenimu, o kai ateis laikas, pradėsime gydytis? Juk medicina dabar taip pažengusi į priekį, kraujagysles sulopo, net širdį gali pakeisti.

Geriausi specialistai visame pasaulyje jau seniai suprato, kad to, ką galima pasiekti prevencijos priemonėmis, neįmanoma padaryti jokiais gydomosios medicinos metodais. Juk dėl per didelio cholesterolio kiekio kraujyje vystosi aterosklerozė, tuomet pažeidžiamos kraujagyslės, sutrinka kraujo tekėjimas jomis. Dažniausiai kraujotaka sutrinka širdyje ir smegenyse, dėl to žmonės ir miršta ar lieka neįgaliais. Ligų pasekmės gydomos įvairiausiais vaistais ir chirurginėmis operacijomis – taip gydytojai gelbsti žmonių gyvybes. Tačiau šiais metodais nepanaikinamos tikrosios ligų priežastys, tik simptomai. Deja, dažniausiai žmonės tik patyrę sveikatos sutrikimų pradeda suprasti, kad tikrai reikia keisti gyvenimo būdą. Tuomet atsiranda ir motyvacijos, ir valios, ir staiga gyvenimas tampa nepaprastai brangus.

– Programa „Mano širdis – mano gyvenimas“ tik prasidėjo, kažkiek žmonių, galbūt, supras, kaip reiktų rūpintis sveikata. Tačiau dauguma ir toliau storės, rūkys. Ar ne per didelė užduotis – pakeisti mūsų, įpratusių džiaugtis malonumais, mąstyseną?

Mokslininkai įrodė, kad fizinis aktyvumas, racionali mityba, palanki psichoemocinė būsena ir sveikatą žalojančių veiksnių atsisakymas yra tikrai labai veiksminga kraujotakos sistemos ligų profilaktika. Sutinku, kad tai yra pirmieji maži žingsneliai, tačiau jie jau yra! Mūsų žmonių sveikata gerės po truputį, juk ne viską galima iš karto pakeisti. Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė, žmonės yra laimingesni ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. O kad profilaktika tikrai gali duoti šaliai naudos, įrodo prieš 30 metų Suomijoje pradėtas vadinamasis Šiaurės Karelijos projektas arba Tautos sveikatos gelbėjimo programa. Programos organizatoriai pradėjo prevencinį darbą pirmiausiai Šiaurės Karelijoje, nes ten žmonės valgė labai riebiai, vartojo per daug druskos, turėjo žalingų įpročių, o vėliau – ir visoje Suomijoje. Rezultatai parodė, jog sudominti visuomenę sveikesne gyvensena ne tik įmanoma, bet tai duoda neįtikėtinai didelę naudą.

Suomijoje buvo imtasi „tautos gelbėjimo“ tada, kai medikai ėmė skambinti pavojaus varpais. Juk prieš 50 metų didžiausias Europoje mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius buvo būtent Suomijoje. Vykdant prevencines programas, labai pagerėjo visuomenės sveikata, o mirštamumas nuo širdies ligų sumažėjo net 80 proc. Vidutinė suomių gyvenimo trukmė pailgėjo 10 metų. Tokių rezultatų gydytojai, net ir naudodami naujausius medikamentus ar operacijas, tikrai nebūtų pasiekę.

Kita vertus, tarp ŠKL rizikos grupei priskiriamų asmenų didelė problema yra ir paskirtų vaistų nevartojimas, kurie tam tikrais atvejais būtini. Būtent todėl Lietuvoje vykdoma labai moderni programa, kuri buvo patvirtinta 2005 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“. Visgi geriausio rezultato būtų galima pasiekti, jeigu gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai suvienytų jėgas ir bendro tikslo siektų kartu.

– Kaip sekėsi vykdyti pirmąsias nemokamas programas? Ar žmonės stengėsi? Ar pavyko bent truputį pagerinti jų sveikatą?

Pradėję vykdyti programą kur kas anksčiau, nei nurodė SAM įsakymas, nesigailėjome – tai buvo puiki patirtis, dabar žinome, į ką reikia atkreipti daugiau dėmesio, kokių klaidų nedaryti, kaip dirbti, kad rezultatai būtų kuo geresni. Į pirmąsias grupes atėjo iš tiesų labai motyvuoti žmonės, buvo malonu dirbti. Šie žmonės norėjo koreguoti gyvenimo būdą ir džiaugėsi, kad galėjome suteikti jiems žinių kaip to pasiekti. Programos metu užsiėmimus vedė gydytojas kardiologas, dietologas, kineziterapeutas, psichologas ir visuomenės sveikatos specialistas. Kartą per savaitę dalyviai ateidavo į mūsų kineziterapeutės vedamas mankštas. Labai svarbu tai, kad su kiekvienu žmogumi buvo dirbama individualiai – dalyviams buvo sudarytas individualus mitybos planas, teikiamos konsultacijos ir atliekamos atitinkamos korekcijos. Kineziterapeutė, atsižvelgdama į amžių, svorį, fizinę būklę ir pomėgius, kiekvienam dalyviui sudarė fizinio aktyvumo planus.

Pasibaigus programai dalyviai tvirtino, kad pagerėjo jų bendra savijauta, padidėjo fizinis aktyvumas, jie pradėjo vartoti daugiau daržovių ir vaisių, sumažino riebaus, saldaus ir sūraus maisto vartojimą. Tai parodė ir kūno masės bei liemens apimties pokyčiai po programos. Kūno masė vidutiniškai sumažėjo 1,45 kg (svyravo nuo 0,4 kg iki 2,6 kg), liemens apimtis – 2,5 cm (svyravo nuo 0 cm iki 8 cm).

Mitybos specialistė aiškino, kaip nugalėti įprotį valgyti vakarais, sėdint priešais televizorių – vietoj kaloringų užkandžių siūlė susipjaustyti morką ar obuolį, gardžiuotis maistu po truputį. Teko aiškinti, kodėl geriau taip nesielgti. Daug kalbėjome, kaip sumažinti druskos vartojimą. Ne visi žinojo apie taip vadinamą paslėptą druską, kurios yra labai daug jau paruoštuose maisto produktuose (tokiuose kaip mėsos, žuvies gaminiai, padažai, pusgaminiai, sūriai, duona ir netgi konditerijos produktai) ir kuri sudaro didžiausią mūsų su maistu gaunamos druskos dalį. Juk tyrimų duomenys rodo, kad mes, lietuviai, suvalgome ne 5 gramus druskos per dieną (tai yra laikoma norma), o kone dvigubai daugiau, dėl to didėja kraujospūdis, insulto ir miokardo infarkto rizika, daugiau sergama skrandžio vėžiu, inkstų ligomis ir osteoporoze.

 

Svarbu: 

Programoje „Mano širdis – mano gyvenimas“ gali dalyvauti bet kurie riziką susirgti širdies ligomis turintys vilniečiai, nesvarbu, kokiai poliklinikai jie priklauso – gali rinktis tą, kurioje vyksta prevencinė programa. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia prie prevencinės programos prisijungti ir kitas poliklinikas.

Norintieji dalyvauti savanoriškoje ir nemokamoje programoje turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kiekvienas programos dalyvis su savimi privalo turėti išplėstinį kraujo tyrimą. Daugiau informacijos apie šią programą: sirdis@vvsb.lt arba telefonu +370 655 32 820.

 

 

 

Šaltinis: SAM

Komentarų nėra