Kofeinas – tai plačiausiai visame pasaulyje žmonių vartojama psichoaktyvi medžiaga. Daugelis psichoaktyvių medžiagų specifiškai veikia mūsų centrinę nervų sistemą bei skatina dopamino išsiskyrimą tam tikroje smegenų srityje, kuri yra atsakinga už gerą nusiteikimą, motyvaciją ir priklausomybę. Skirtingai nuo kitų psichoaktyvių medžiagų, kofeinas nesukelia dopamino koncentracijos didėjimo minėtoje smegenų zonoje, tačiau sukelia intensyvesnį dopamino atpalaidavimą prefrontalinėje smegenų žievėje, o tai lemia žvalesnę savijautą.
Nors kofeinas ir atitinka kai kuriuos priklausomybės narkotikams kriterijus, panašiai kaip amfetaminas ir kokainas veikia smegenų dopaminerginę sistemą, tačiau neveikia specifinių dopaminerginių struktūrų atsakingų už motyvaciją ir priklausomybę, tad negali būti vienareikšmiškai priskirtas psichoaktyvioms narkotinėms medžiagoms.
Vidutinis kofeino kiekis (200-300 mg) nėra kenksmingas sveikatai, tačiau viršijus 500 mg mg paros normą dažnai pasireiškia jo nepageidaujamas poveikis. (breitbart.com nuotr.)
Kokius produktus vartodami gauname daugiausiai kofeino?
Kasdien kofeino gauname gerdami ne tik kavą, kakavą ar arbatą, bet ir valgydami šokoladą bei vartodami energetinius gėrimus. Viename puodelyje kavos vidutiniškai yra nuo 100 mg iki 200 mg kofeino. Šiuo metu yra vartojami du pagrindiniai kavos tipai – tai arabica (Coffea arabica) ir robusta (Coffea canephora) kava. Nustatyta, jog arabica kavoje esantis kofeino kiekis yra baveik du kartus mažesnis. Tuo tarpu išgėrus vieną puodelį juodos arbatos šios medžiagos gauname apie 60 mg.
Pageidaujamas kofeino poveikis mūsų elgesiui labiausiai pastebimas suvartojus nedidelę ar vidutinę jo dozę – nuo 50 mg iki 300 mg. Kofeinas padidina budrumą, energingumą bei sustiprina gebėjimą susikoncentruoti ties tam tikra užduotimi. Nors nedidelės ir vidutinės kofeino dozės paprastai nesukelia neigiamo poveikio sveikatai, dideli jo kiekiai iššaukia nerimą, baimę, raumenų tremorą, nemigą bei tachikardiją.
Koks kofeino kiekis yra saugus ir kas nutinka staiga nutraukus jo vartojimą?
Manoma, jog vidutinė saugi kofeino dozė suaugusiems yra 400 mg per parą, o jei bendras suvartojamo kofeino kiekis viršija 500-600 mg per dieną, vertėtų susirūpinti ir stengtis sumažinti kavos, šokolado ir energertinių gėrimų vartojimą. Kasdien vis daugiau vaikų ir paauglių taip pat vartoja produktus, turičius didelį kiekį kofeino, tad Amerikos Pediatrijos Akademija siūlo paaugliams riboti bendrą jo kiekį iki 100 mg per parą.
Ilgalaikis kofeino vartojimas gali sukelti ir jo nutraukimo simptomus, visgi jie pasireiškia gana retai, yra nesunkūs ir greitai praeina. Nustatyta, jog nutraukimo simptomai yra mažai susiję su doze ir gali pasireikšti asmenims, vartojantiems nuo 120 mg iki 2500 mg kofeino per parą. Nepageidaujami simptomai gali atsirasti jau po 12-24 valandų po kofeino vartojimo nutraukimo, o ryškiausi būna po 20-48 valandų. Dažniausi aprašomi nutraukimo simptomai yra galvos skausmai, silpnumas, mieguistumas, pablogėjęs dėmesio sutelkimas, depresija bei nerimas.
Kaip kofeinas veikia žmogaus fiziologines funkcijas?
Miegas – tai pati jautriausia kofeino poveikiui žmogaus fiziologinė funkcija. Daugiau nei 200 mg kofeino jau turi reikšmingą poveikį miegui, nes stimuliuoja smegenų veiklą ir aktyvumą. Lėtinis miego trūkumas ir intensyvus kofeino vartojimas dažnai įtraukia žmogų į žalingą įpročių ratą. Nuolatinis miego trūkumas lemia prastą savijautą, mieguistumą ir energijos trūkumą. Stengdamiesti tapti žvalesniais vartojame daugiau kofeino, o jis, savo ruožtu, sukelia nemigą ar prastesnę miego kokybę.
Svarbu prisiminti, jog kai kurie žmonės yra jautresni kofeino poveikiui, todėl kartais net vienas puodelis kavos per dieną gali sukelti nepageidaujamus simptomus – nerimą ar miego sutrikimus. Manoma, jog didesnis jautrumas kofeinui bei dažnesnis jo neigiamas poveikis pasireiškia kofeiną retai vartojantiems asmenims, taip pat jautrumas gali priklausyti nuo kūno svorio, amžiaus, vartojamų vaistų ir net lyties (mokslininkai teigia, jog vyrai yra jautresni kofeino poveikiui).
Duomenys apie kofeino įtaką kitoms mūsų organizmo sistemoms yra gana nevienareikšmiai, vis dar vyksta nemažai mokslinių tyrimų. Visgi moksliniankai tvirtai sutaria, jog kofeinas gali sukelti arba reikšmingai pabloginti jau esantį tremorą. Nemažai tyrinėta ir kofeino įtaka Parkinsono ligai, o mokslininkų atlikta meta-analizė patvirtino, jog kavos vartotojai turi sumažėjusią riziką susirgti Parkinsono liga, tačiau jų rizika susirgti hemoraginiu insultu yra padidėjusi.
Tad apibendrinus esamų tyrimų duomenis galime teigti, jog saikingas (iki 400 mg per parą) kofeino vartojimas neturėtų daryti neigiamo poveikio mūsų sveikatai, o didesnės jo dozės yra susijusios su nemiga, nerimo sutrikimais ir blogėjančia savijauta.
