Kasdien naudojamuose produktuose randomos cheminės medžiagos ardo mūsų endokrininę sistemą

Tiek Europoje, tiek visame pasaulyje sveikatos specialistai išreiškia susirūpinimą dėl cheminių medžiagų, su kuriomis susiduriame kasdieniame gyvenime, galimo neigiamo poveikio žmogaus endokrininei sistemai. Moksliniais tyrimais įrodytas endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis reprodukcinei sistemai – daugėja sutrikimų ir ligų, įskaitant ankstyvą lytinį brendimą, daugėja apsigimimų, deformuotų lytinių organų atvejų, medžiagų apykaitos ligų, neurologinių sutrikimų, net ir tam tikrų vėžio formų atvejų.

Ardančių medžiagų randama kasdien naudojamuose daiktuose ir produktuose, net ir vaikiškuose žaisluose.

Ardančių medžiagų randama kasdien naudojamuose daiktuose ir produktuose, net ir vaikiškuose žaisluose.

Į organizmą patenka per aplinką 

Endokrininė sistema – tai vidaus sekrecijos liaukos, kurios į kraują išskiria specifinius cheminius junginius – hormonus, reguliuojančius vidines organizmo funkcijas. Endokrininė sistema palaiko mūsų organizme hormonų pusiausvyrą, išlaiko homeostazę, užtikrina tinkamą augimą, vystymąsi. Tinkama hormonų pusiausvyra ypatingai svarbi vaikams, paaugliams, nėščioms moterims.

Į organizmą endokrininę sistemą ardančios medžiagos patenka tiesiogiai iš aplinkos (iš oro, vandens, dirvožemio, dulkių) bei kartu su maistu (ypatingai su jūros produktais). Šių medžiagų randama kasdien naudojamuose daiktuose ir produktuose: maisto pakuotėse, žaisluose, kosmetikoje, odos priežiūros produktuose, balduose, tekstilės gaminiuose ir rūbuose, vaikų priežiūros priemonėse, statybinėse medžiagose, elektronikos prekėse, grindų dangoje, plastiko gaminiuose. Kūdikiams šios medžiagos perduodamos per motinos pieną, o dar negimusiems – per placentą.

Yra žinoma ne mažiau nei 200 endokrininę sistemą ardančių medžiagų, tarp kurių plačiai paplitęs Bifenolis A, aptinkamas plastikinėse maisto pakuotėse, kepimo popieriuje, CD ir DVD laikmenose, klijuose, skiedikliuose, iš perdirbto pluošto pagamintame tualetiniame popieriuje ir popieriniuose rankšluosčiuose. Šia medžiaga dengiamas aliumininių konservų dėžučių vidus.

Ftalatai aptinkami batuose, lauko aprangoje ir vandeniui atspariuose rūbuose, sporto inventoriuje, žaisluose, laiduose ir kabeliuose, medicinos prietaisuose, automobilių detalėse, statybinėse medžiagose, grindų laminate, balduose, laistymo žarnose ir baseinų vamzdžiuose, kosmetikoje (kvapiosios medžiagos, kvepalai, nagų lakas). Susirūpinimą kelia ir parabenai, kurių randama kosmetikoje, asmens higienos priemonėse, vaikų kūno priežiūros priemonėse. Žaisluose, maisto pakuotėse, permatomose PVC plėvelėse, pesticiduose, sienų dažuose, tekstilės gaminiuose ir rūbuose aptinkami fenoliai.

Kaip sumažinti riziką

Pasaulio sveikatos organizacija, JAV gamtinių išteklių gynybos taryba, Europos cheminių medžiagų agentūra ir kitos organizacijos pataria kaip įmanoma mažinti riziką būti paveiktiems endokrininę sistemą ardančių medžiagų:

• vengti šildyti maistą (ypatingai riebius maisto produktus) mikrobangų krosnelėje plastikiniuose indeliuose ir maišeliuose;

• nepirkti vaikams žaislų, pagamintų iš minkšto plastiko bei drabužių iš nenatūralaus pluošto;

• maistui gaminti ir laikyti rinktis stiklinius, keraminius bei nerūdijančio plieno indus, vengti naudoti keptuves su nesvylančia danga, jei nėra nurodyta, kad dangoje nėra perfluorintų angliavandenilių (PFC);

• kuo mažiau vartoti konservuoto maisto skardinėse;

• atsargiai rinktis asmens higienos ir kosmetikos priemones, vengti sudėtyje esančių parabenų (UV filtrų).

Šaltinis: vilniausvsc.sam.lt

Komentarų nėra