Kelionių palydovai – „įvežtinės“ ligos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europos Sąjungos šalyse kiekvienais metais užregistruojama įvežtinių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejų. Infekcinės ligos migruoja kartu su žmonėmis, tai parodo nemažai pavyzdžių. Nuo 2013 metų gruodžio iki 2014 metų vasario PSO gavo pranešimus iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės apie įvežtinius tymų atvejus. Šiuo metu tymų protrūkis užregistruotas Filipinuose.

2014 metų sausio pabaigoje vienoje Suomijos mokykloje tymais susirgo 50 mokinių. Visi susirgusieji buvo neskiepyti arba nepilnai paskiepyti tymų vakcina. Infekcijos šaltiniu tapo vienas mokinys, grįžęs iš kelionės užsienyje.

Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Vakarų Afrikoje ir kitos retos ligos 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, Vakarų Afrikoje (Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje) nuo 2014 m. vasario mėnesio pradžios užfiksuotas greitai besivystantis Ebola hemoraginės karštligės protrūkis. Gvinėjoje iki balandžio mėnesio šia liga susirgo 137 asmenys, iš jų 86 mirė. Tai pirmasis Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Vakarų Afrikoje.

Ebola virusas perduodamas tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis metu (pavyzdžiui, seilėmis ar šlapimu). Septynias savaites po išgijimo ligoniai ją gali perduoti nesaugių lytinių santykių metu. Ebola virusas oru neperduodamas.

Liga galima užsikrėsti ir esant tiesioginiam sąlyčiui su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų, kaip antai beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju ir kitais kūno skysčiais. Ši liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda raumenis, jaučiamas silpnumas, maudžia galvą ir gerklę. Kitas karštligės etapas – ligonis ima vemti, viduriuoti, jis išberiamas, sutrinka kepenų ir inkstų veikla. Kai kuriems ligoniams prasideda gausus vidinis ir išorinis kraujavimas, vienu metu sutrinka kelių organų veikla. Nuo Ebola hemoraginės karštligės skiepų ar gydymo nėra.

Žaliosios Afrikos beždžionės

Asociatyvi nuotr.

Vykstantiems į Gvinėją ar Liberiją patariama vengti tiesioginio sąlyčio su ligonio ar mirusiojo krauju, kitais kūno skysčiais, su objektais, kurie galėjo būti užkrėsti, neturėti nesaugių lytinių santykių, artimo sąlyčio su laukiniais gyvūnais, nevalgyti laukinių gyvūnų mėsos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet sutuoktinių porai iš Kauno diagnozuota Dengė karštligė. Epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad susirgę kauniečiai šia liga užsikrėtė Dominikos Respublikoje. 2013 metais ši infekcija nustatyta Vilniaus miesto gyventojui. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis užsikrėtė Indijoje. 2011 metais Dengė karštligė buvo nustatyta vilniečiui, grįžusiam iš turistinės kelionės po Braziliją.

Dengė karštligė – ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengė virusas. Viruso rezervuaras – beždžionės. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Liga prasideda praėjus 3-14 dienų nuo apsikrėtusio uodo įkandimo. Vakcinos nuo Dengė karštligės nėra, todėl keliaujantiems į šalis, kuriose galima užsikrėsti šia liga, patariama naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įkandimų.

Anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūreivių bei karių, pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai maliarija užsikrečia asmenys, keliaujantys po endemines šalis ar išvykę laikinai jose dirbti.

Kasmet keletas Lietuvos piliečių suserga įvežtine maliarija (dažniausiai iš Afrikos, rečiau Indijos, Afganistano ir Pakistano). ULAC duomenimis, 2014 m. tropinė maliarija diagnozuota vienam klaipėdiečiui, kuris lankėsi (dirbo) Malabo mieste Ekvatorinėje Gvinėjoje (Afrika). 2013 m. buvo diagnozuoti aštuoni įvežtinės maliarijos atvejai – beveik visi užsikrėtusiejij lankėsi Afrikoje, vienas – Azijoje (Indijoje). Vilniuje 2013 m. maliarija nustatyta dviem gyventojams, kurie ja užsikrėtė Afrikoje (Tanzanijoje) ir Indonezijoje.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad svarbiausios apsisaugojimo nuo maliarijos priemonės yra reguliarus antimaliarinių preparatų vartojimas ir apsauga nuo uodų įkandimo.

Kitos „įvežtinės“ ligos

Keliaudami į Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalis, rizikuojame užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais.
Šiuo metu Europoje tęsiasi 2013 m. pradžioje pasidėjęs hepatito A protrūkis. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2013 metų pradžios 11-oje Europos Sąjungos (ES) šalių yra užregistruota 1315 virusinio hepatito A atvejų. Tiriant protrūkį buvo iškelta hipotezė, kad jis susijęs su užkrėstų šaldytų uogų vartojimu. Uogų užterštumas hepatito A virusu buvo patvirtintas laboratoriniais tyrimais. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja nevartoti šaldytų uogų (esančių rinkoje), prieš tai jų neapdorojus karščiu, ir skiepytis nuo hepatito A, keliaujant į endemines VHA šalis, taip pat į ES šalis, kuriose plinta ši užkrečiamoji liga.

Ruoštis reikia iš anksto 

Kelionėms į tolimas šalis patartina ruoštis iš anksto: pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu arba šeimos gydytoju, paisyti patarimų ir prieš išvykstant taikyti būtinas profilaktikos priemones. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimo reikalingas tam tikras laikotarpis.

Keliautojams rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt.
Pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine. Taip pat privalomas skiepas nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito vykstantiems į Meką (Saudo Arabiją). Privalomuosius skiepus (nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos, poliomielito) rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.

Atminkite, kad kelionėse po svečias šalis apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, plintančių per maistą ar aplinką, padeda ir asmens higienos laikymasis bei kitos atsargumo priemonės. Patariama kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu; gerti fasuotą geriamąjį vandenį; nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių; plauti, valyti vaisius, daržoves, vartojamus žalius.

Jeigu grįžus iš kelionės po endemines šalis, jaučiami užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, geltos požymiai, bėrimas, kraujosruvos ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Šaltinis: http://vilniausvsc.sam.lt/

Komentarų nėra