Kiek durų užveriama neskiepytam?

Vien Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje gimsta apie 2000 vaikų. Visi jie turėtų būti paskiepyti nuo tuberkuliozės ir hepatito B. Tačiau laiku paskiepyti pavyksta ne visus naujagimius.

 

Skiepijami nemokamai

Visame pasaulyje pagrindinė profilaktikos priemonė nuo užkrečiamųjų ligų yra vakcina. Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Valūnienė sako, jog visoje šalyje vaikai nuo gimimo skiepijami nemokamai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Moters ir vaiko klinikoje skiepijami tik naujagimiai, tad labai svarbu, kad mamos suprastų skiepų svarbą ir nepasiduotų žalingai madai neskiepyti vaikų.

Laikantis vaikų profilaktinių skiepų kalendoriuje  nustatytų terminų vaikai Lietuvos gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, yra skiepijami nemokamai.  Anot gydytojos dr. M. Valūnienės, pirmieji skiepai skiriami pirmomis paromis po gimimo. Pagrindiniai naujagimių skiepai – nuo tuberkuliozės ir hepatito B.

Pirmaisiais gyvenimo metais  vaikai dar skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės – paskiepijami  antrą, ketvirtą ir šeštą gyvenimo mėnesį. Vėliau skiepijami nuo poliomielito, B tipo Haemophilus influenza infekcijos. Nuo pusantrų metų – nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės. Be to vaikai iki 2 metukų ir priklausantys rizikos grupėms nuo 2014 metų pradėti skiepyti  nuo pneumokokinės infekcijos – nuo pneumonijos, sinusitų, meningitų.

Profilaktinių skiepijimų kalendoriuje, sudarytame 2015-2018 metams, yra ir naujovių. Dr. M. Valūnienė sako, jog šiemet planuojama pradėti skiepyti 11 metų mergaites žmogaus papilomos viruso vakcina. „Šis virusas žinomas kaip gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, o tai antrasis iš dažniausiai pasitaikančių vėžinių moterų susirgimų“, – sako gydytoja, primindama pavojingas ligas sukeliančio žmogaus papilomos viruso infekcijos klastingą kelią į moters organizmą.  Nors virusas gyvuoja organizme nesukeldamas jokių simptomų, bet ilgainiui, veikiant įvairiems rizikos veiksniams, gali pažeisti odą, viršutinius kvėpavimo takus, lytinių organų sistemos gleivinę. Taip pat galimi ikivėžiniai ar vėžiniai audinių pažeidimai. Tad viena priemonių, galinti padėti apsisaugoti nuo šių susirgimų, yra vakcina. Mergaitės bus skiepijamos du kartus pusės metų intervalu.

 

Numoti ranka – klaidinga

Pasak dr. M. Valūnienės, pastaruoju metu Lietuvoje buvo diagnozuoti du kokliušo protrūkiai. 2012 metais buvo pastebėta, jog net penkis kartus daugiau diagnozuota kokliušo atvejų, nei ankstesniais metais. Suaugę taip pat serga kokliušu. Sergamumas yra nemažas, tačiau suaugę serga lengvomis formomis. Todėl rekomenduojama suaugusiems kartoti skiepą nuo kokliušo.

Šiuo metu 2014-2018 metams yra sudaryta nacionalinė imunoprofilaktikos programa. Vienas tikslų – išlaikyti šalyje ne mažesnį nei 95 proc. vaikų skiepijimo vidurkį. Nustatyta, kad tik užtikrinus – 90-95 proc. skiepijimo mąstą galima suvaldyti užkrečiamų ligų plitimą. Siekiama, kad kokliušo atvejų  būtų nemažiau 0,3 atvejo 100 tūkstančių gyventojų, taip pat sumažinti sergamumą difterija. Poliomielitu visoje Europoje skiepų pagalba jau nebesergama, tad vakcinacijos tikslas – išlaikyti laisvą nuo poliomielito zoną.

Galimybių nemokamai pasirūpinti vaiko sveikata Lietuvoje yra tikrai daug. Tėveliams tereikia jomis pasidomėti ir nenumoti ranka į skiepus, nes jie gali užkirsti kelią sunkioms užkrečiamoms ligoms ir išsaugoti mažylio sveikatą.

 

Skiepas – sudėtingas ir reikalingas

Problemų dėl naujagimių skiepijimo nuo tuberkuliozės buvo iškilę praėjusių metų pavasarį, kai namo iš gimdymo skyrių buvo išleista 200 vaikų, nepaskiepytų nuo tuberkuliozės. Pasak Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėjos Virginijos Gedvilienės, neaplenkė ši problema ir Moters ir vaikų klinikos. Taip nutiko dėl sutrikusios vakcinos gamybos Danijoje. 2015 metų pabaigoje, rugsėjo-spalio mėnesiais, visi vaikai buvo paskiepyti iš pradžių japonų gamybos, o vėliau – bulgariška vakcina, kuria vaikai skiepijami iki šiol. Vakcina saugi, tačiau iki šiol neregistruota Lietuvoje, vargina formalumai.

Vakcina nuo tuberkuliozės sukurta 1921 metais, tačiau visuotinis skiepijimas pradėtas nuo 1946 metų. Lietuvoje pradėta skiepyti peroraline vakcina. Nuo 1962 metų pradėta naudoti leidžiama vakcina. Nuo 1992 metų naujagimiai vakcinuojami daniška vakcina, kuria ir buvo skiepijama iki praėjusių metų gegužės mėnesio.

Naujagimių vakcinavimas nuo tuberkuliozės apsaugo vaikus nuo sunkios tuberkuliozės formos ir mirtinų jos formų – maliarinės tuberkuliozės ir tuberkuliozinio meningito. Šia vakcina skiepijami naujagimiai antrą ar trečią gyvenimo parą, dažniausiai – išleidžiant iš ligoninės.

Vakcina nuo tuberkuliozės yra saugi ir baimintis kontraindikacijų tikrai neverta. Pasak gydytojos V. Gedvilienės, vakcinos kontraindikacijų apčiuopti netenka. Komplikacijų gali įvykti tik silpno imuniteto naujagimiams.

Neskiepijami naujagimiai tik dėl jų pačių arba mamos sveikatos būklės. Išskirtiniai atvejai, kai gimdo ŽIV infekuotos moterys. Praėjusiais metais vienas toks atvejis buvo, tad naujagimis liko neskiepytas. Sulaukus penkių mėnesių, kai buvo įsitikinta, kad vaikas neinfekuotas, jis ir buvo paskiepytas.

Neskiepijamas vaikas ir tuo atveju, jei tuberkuliozės infekcija nustatyta kitiems šeimos nariams. Gydytoja prisiminė praėjusių metų atveją, kai gimdė moteris, serganti tuberkulioze, negydyta nėštumo metu nuo šios ligos. Po gimdymo mama perkelta gydyti į Tuberkuliozės kliniką, o vaikas perkeltas į Kūdikių namus ir skiepytas penkių mėnesių, kai buvo išsiaiškinta, kad jis yra sveikas.

Taip pat neskiepijami sunkiai sergantys naujagimiai, karščiuojantys, kai išplitusi odos infekcija. Tokiais atvejais vakcinavimas atidedamas vėlesniam laikui ir skiepijama, kai pasveiksta.

Pasak V. Gedvilienės, atsisakančiųjų skiepyti naujagimius nėra daug. Pavyzdžiui, 2013 metais Moters ir vaiko klinikoje tuberkuliozės skiepo atsisakė 15, 2014 metais – 11, o 2015 metais – 18 naujagimių tėvų. Sudėtinga technika atliekamas skiepas lieka visam gyvenimui, nes skiepo vietoje susiformuoja nedidelis randas.

Skiepyti nuo tuberkuliozės būtina vien dėl to, kad sergamumas šia klastinga liga Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Mus lenkia tik Rumunija. Vakcinacija apsaugo nuo mirtinų tuberkuliozės formų, bet neapsaugo nuo užkrato. Tad ir paskiepyti vaikai gali susirgti. Tačiau vakcina yra vienintelė priemonė apsisaugoti nuo visame pasaulyje plintančios vaistams atsparios tuberkuliozės. Visuomenės atsparumas, ypač trečio pasaulio šalyse, yra mažesnis, tad keliauti su neskiepytais vaikais ypač pavojinga.

 

Neskiepytų mažėja

Pirmasis skiepas, kuriuo skiepijami naujagimiai, yra hepatito B vakcina. Kūdikiai skiepijami per 12 valandų nuo gimimo. Belgiška hepatito B vakcina naujagimiai skiepijami nuo 1998 metų. Gydytoja neonatologė V. Gedvilienė sako, jog vėliau skiepijami šešių mėnesių kūdikiai. Reikia trijų dozių, kad imunitetas susiformuotų iki penkiolikos metų.

Neskiepijami tik neišnešioti, sergantys sunkia infekcine liga, karščiuojantys naujagimiai. Pasveikę jie skiepijami. „Šalutinių vakcinos poveikių, kurių taip baiminasi tėvai, per visus darbo metus nesu mačiusi“, – sako Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja.

Anot V. Gedvilienės, mamos ir tėveliai yra labai sąmoningi – atsisakymo skiepyti naujagimius lygis yra labai nedidelis. 2013 metais atsisakiusiųjų buvo 22, o pernai tik 15 naujagimių buvo nepaskiepyta nuo hepatito B.

Skiepyti nuo hepatito medikai ragina ypač dėl to, kad nėščiosios netiriamos nuo šios infekcijos. Skiepais siekiama užkirsti galimybę ligą perduoti iš motinos naujagimiui. Mat hepatito B simptomai gali ilgai nepasireikšti, todėl moterys dažnai nežino, kad serga. Gimdant infekuotai moteriai virusas patenka į naujagimių organizmą. Tad ankstyvas naujagimių skiepijimas yra efektyviausia hepatito B profilaktikos priemonė. Užsikrėtus kūdikystėje hepatitas B perauga į lėtinę formą.

 

Kodėl atsisako skiepyti?

Medikai pastebi, jog dažniausiai vaikus skiepyti atsisako kitokio mąstymo, kito tikėjimo žmonės. Dažniausiai – save laikantys natūralistais, vegetarais, veganais. Atsisakiusioms skiepo mamoms tenka aiškinti, kodėl jų sprendimas klaidingas. Medikai pastebi, jog dauguma mamų po pokalbio su gydytojais keičia savo sprendimą ir skiepija vaikutį.

Kiti mano, jog skiepuose esančios nuodingos medžiagos kenkia vaikui. Dėl to baimintis neverta, nes naujausios vakcinos yra labai išgrynintos ir saugios. Sklindanti žinia, kad skiepai sukelia autizmą bei kitas sunkias ligas, tai taip pat paneigta.

Gydytoja V. Gedvilienė nesupranta manančiųjų, kad geriau vaikui susirgti ir įgyti imunitetą visam gyvenimui, nei skiepyti. Mat skiepai suformuoja imunitetą tik dešimčiai ar penkiolikai metų.  „Bet nežinau, ar kas nori rinktis ligą – tuberkuliozę, kuri tikrai sunkiai, ilgai gydoma toksiškais vaistais, – stebisi V. Gedvilienė tokiu tėvų pasirinkimu. – O hepatitas B gali taip pakenkti kepenims, jog gyvybę gelbsti tik transplantacija“.

Yra ir manančių, kad skiepų vaikams yra per daug, o skiepijama – per greitai, kad skiepai gali „sujaukti“ vaiko imuninę sistemą. Tačiau nustatyta, kad vos gimęs vaikas su pirmu įkvėpimu, su pirmuoju maistu gauna net dešimtis tūkstančių antigenų, o su skiepu – tik vieną, kuris tikrai nesujauks jo imuninės sistemos.

Egoistiškai nusiteikę tėvai argumentuoja, jog kai aplink visi pasiskiepiję, jo vaikas bus saugus ir neskiepytas. Deja, ir šis argumentas gali subliukšti, kai vaikas norės keliauti ir gyvenime neskiepytam bus užtrenktos ne tik lopšelio-darželio durys.

 

 

Šaltinis: Respublikinė Šiaulių ligoninė

Palikite komentarą