Kinta požiūris į giliųjų venų susiaurėjimo gydymą

LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos bei LSMU Radiologijos klinikų, Baltijos šalių flebologų draugija ir Lietuvos endovaskulinių specialistų asociacija Kaune organizavo tarptautinę konferenciją „Ūminės giliųjų venų trombozės ir lėtinės giliųjų venų obstrukcijos diagnostika ir gydymas“.

Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas dr. Linas Velička. (LSMUNI nuotr.)

Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas dr. Linas Velička. (LSMUNI nuotr.)

Pirmą kartą Baltijos šalyse vykusio jungtinio renginio tikslas – supažindinti Baltijos šalių gydytojus su giliųjų venų susiaurėjimo gydymo galimybėmis. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 100 medikų, apie trečdalis – iš užsienio šalių. Taip pat aktyviai dalyvavo studentai, kraujagyslių chirurgijos būrelio nariai.

Renginiui pasibaigus, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas dr. Linas Velička pasakojo, kad šis gydymo būdas Lietuvoje jau buvo taikomas ir iki tarptautinės konferencijos, bet – dar tik pavieniai atvejai.

 

Tema – aktuali ne vienai medicinos sričiai

Tarptautinėje konferencijoje Kaune lankėsi angiologas Torstenas Fussas (Šveicarija), kraujagyslių chirurgas prof. Thomaszas Urbanekas ir intervencinis radiologas prof. Radoslawas Pietura (Lenkija), taip pat – Matteo Stefanini iš Italijos.

Pasak dr. L. Veličkos, svečių vizitas patvirtino, kad konferencijos tema – jungtinė ir aktuali ne vienai medicinos sričiai. Todėl konferencija buvo skirta flebologams, dermatologams, radiologams ir intervenciniams radiologams, kardiologams, pulmonologams, chirurgams bei kraujagyslių chirurgams.

Kaip pasakojo dr. L. Velička, lig šiol Lietuvoje giliųjų venų trombozė buvo gydoma išskirtinai tik vaistais.

„Iki konferencijos giliųjų venų stentavimas buvo atliekamas retai, patirtis Lietuvoje nėra didelė, – pasakojo dr. L. Velička. – Latvijos kolegų patirtis šiek tiek didesnė nei mūsų, tačiau poprocedūriniai rezultatai jų netenkino. Estija, Baltarusija – šio gydymo patirties neturi. Lenkijoje per pastaruosius 3–4 m. tokių procedūrų atliekama apie 200 kasmet ir, kaip pastebima, turi tendenciją greitai didėti.“

 

Stebėjo vaizdą iš operacinės

Renginio metu vyko tiesioginė transliacija į konferencijos salę iš Intervencinės radiologijos skyriaus naujosios operacinės, vienu metu viename ekrane buvo rodomi rentgenoskopiniai, IVUS ir operacinės vaizdai. Operacijas vyrui ir dviem moterims atliko doc. R. Kaupas drauge su prof. R. Pietura.

„Stebėdami vaizdą iš operacinės, konferencijos dalyviai galėjo komentuoti, klausti, diskutuoti, tai visiems labai patiko, – pagrindinius konferencijos sėkmės niuansus prisiminė dr. L. Velička. – Pradedant transliavimą iš operacinių, buvo pateikti pacientų duomenys ir skundai, procedūros eiga ir komentarai po procedūros. Konferencijos dalys prieš ir po transliacijų iš operacinės buvo skirtos mokslo pranešimams, kuriuos skaitė minėti užsienio svečiai. Patirtimi dalijosi ir lektoriai iš Latvijos, Estijos bei Baltarusijos.“

„Klinikiniai atvejai labai tiksliai atskleidė visų žingsnių, reikalingų atliekant stentavimą, svarbą, taip pat – ir taktiką“, – Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovo dr. L. Veličkos nuomone, klinikiniai atvejai buvo parinkti labai tiksliai. Užsienio svečiai pažymėjo aukštą mūsų intervencinių radiologų kompetenciją, negailėjo pagyrimo žodžių doc. R. Kaupui.

„Anksčiau buvo manoma, kad, jei pacientas neturi matomų išsiplėtusių venų, tai jis ir neturi venų problemos. Ši konferencija pakeitė požiūrį į tokius pacientus – jiems galima padėti. Anksčiau jiems buvo siūloma tik gyventi kenčiant ir susitaikyti su liga. 10–15 m. venų problemų išvarginti pacientai po šių procedūrų pripažįsta esantys pasveikę. Džiaugiamės, nes atradome būdą gydyti giliųjų venų susiaurėjimo lemiamą problemą ir pateikėme sprendimo bei gydymo būdą, – sakė dr. L. Velička. – Malonu, nes jau sulaukėme klausimų, kada vyks kita konferencija šia aktualia tema.“

 

 

 

Šaltinis: LSMUNI inf.

Palikite komentarą