Kitokia nuomonė: kompiuteriniai žaidimai padeda mūsų psichikai

Vaikai, žaidžiantys kompiuterinius žaidimus pusvalandį per dieną, yra laimingesni už to nedarančius vaikus, sako psichologijos studentė Virginija Patapavičiūtė. Kompiuteriniai žaidimai, anot jos, labai naudingi ir suaugusiesiems – pavyzdžiui, gerina savybes, reikalingas vairuojant, padeda įveikti stresą.

Tėkmės būsena psichologiškai labai sveika, jos metu susireguliuoja smegenų struktūra, ypač gerai veikti pradeda smegenų žievė, atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą.

Tėkmės būsena psichologiškai labai sveika, jos metu susireguliuoja smegenų struktūra, ypač gerai veikti pradeda smegenų žievė, atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą.

 

– Ar vaikams verta duoti žaisti kompiuterinius žaidimus, o gal saugoti, leisti mokytis ir žaisti tik realybėje?

–  Tėvai turi prižiūrėti, kokį žaidimą vaikas žaidžia. Žvelgiant iš psichologinės pusės, manau, kad vaikas turi susipažinti su kompiuteriniais ir mobiliaisiais žaidimais, nes tai mūsų pasaulio dalis. Virtuali realybė sparčiai tobulėja ir ateina į mūsų pasaulį, nuo to mes nepabėgsime. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, žaidžiantys pusvalandį per dieną, yra laimingesni, palyginti su tais, kurie nuo žaidimo atriboti.

Vaikai, žaidžiantys kompiuterinius žaidimus (jeigu jų turinys tinkamas), sugeba 25 proc. greičiau priimti teigiamą sprendimą, lavėja jų vizualinės savybės, jie greičiau atpažįsta judančius objektus. Mums labai svarbu lavinti savo vizualinius sugebėjimus, nes, pavyzdžiui, suaugusieji vairuodami turi išskirti pavojų keliančius objektus. Visiškai atsiriboti nuo žaidimų nėra gerai.

– Ar kompiuteriniai ir mobilieji žaidimai taip traukia tik dėl atsipalaidavimo ir pramogos? Gal yra kitų veiksnių, tarkim, konkurencija, prizų rinkimas ir pan.?

– Kompiuteriniai žaidimai, bent jau didžioji jų dalis, kuriami taip, kad juos žaisdamas žmogus patenkintų savo pagrindinius psichologinius poreikius – autonomiškumą ir kompetenciją. Kai kuriuose žaidimuose patenkinamas ir trečias poreikis – susietumas su kitais žmonėmis. Tokie žaidimai yra „ant bangos“, o kūrėjai išmano šiuos psichologinius aspektus, jų žaidimai mus traukia ir įtraukia.

Žmogus, žaisdamas gerai sukurtus žaidimus, yra įmetamas į vadinamąją tėkmės būseną. Būdamas joje, jis pamiršta savo egzistenciją, pasineria į žaidimo procesą ir visas pasaulis nustoja aplink jį egzistavęs. Todėl būna taipkad žaidimai atima iš gyvenimo 3–4 valandas.

Visgi toji tėkmės būsena psichologiškai labai sveika, jos metu susireguliuoja smegenų struktūra, ypač gerai veikti pradeda smegenų žievė, atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą. Vienareikšmiškai pasakyti, kodėl žaidimai taip traukia, negalima, tačiau išvardyti aspektai grąžina mus prie kompiuterių ir mobiliųjų telefonų.

– Ar priklausomybė nuo žaidimų – tik jaunų žmonių problema? Kaip ją įveikti?

– Priklausomybė nuo žaidimų tikrai yra viena baisesnių priklausomybių, ją įveikti gana sudėtinga ir tam reikia daug valios. Kiekvienas priklausomybės atvejis yra unikalus ir į tai reikia labai įsigilinti – kodėl ta priklausomybė atsirado, kas skatino ją toliau vystytis, kaip reikėtų iš jos ištrūkti. Taip, žaidimai sukurti taip, kad skatina norą sugrįžti ir žaisti, siekti išsikeltų tikslų.

Išties galima iš viso to ištrūkti, tik reikia sąmoningų valios pastangų. Reikia ir garsiai apie tai kalbėti, kurti socialinius ryšius, nes priklausomybė nuo žaidimų yra susijusi su sumažėjusiais socialiniais ryšiais. Žmonės netenka draugų, kartais net darbo ir užsidaro žaidimų pasaulyje.

Reikėtų stengtis iš visų jėgų atkurti socialinius ryšius, draugystes, o pagalbos priemonių yra ir internete. Priklausomybes labai gerai įveikti padeda meditacija. Suaugusiajam pirmiausia reikia pripažinti, kad yra problema, o tuomet prasideda išėjimas iš priklausomybės. Kalbant apie vaikų priklausomybę, tai jau visiškai tėvų atsakomybė – jie turi padaryti viską, kad vaikas į tokią situaciją nepatektų.

– Ar galima apie žmogų spręsti pagal jo pasirinktus žaidimus?

– Pasakyti, koks yra žmogus, pagal tai, ką jis žaidžia, tikrai negalima ir nereikia pulti to daryti. Tačiau galima pasakyti apie tam tikrus žmogaus charakterio aspektus. Psichologai pastebėjo, kad tam tikri asmenybės bruožai turi įtakos renkantis žaidimus. Pavyzdžiui, žmonės, žaidžiantys internete, pasižymi didesniu atvirumu, sąmoningumu. Asmenys, besirenkantys pirmojo asmens žaidimus, pasižymi tiek didesniu sąmoningumu, tiek neurotiškumu.

Psichologinės teorijos aiškina, kad žmogus pasirenka tokio tipo žaidimą, kuris jam leidžia pasiekti katarsį – emocinio atsipalaidavimo būseną. Jei pasirenkamas agresyvus žaidimas, tai nereiškia, kad žmogus yra agresyvus. Tiesiog ta vidinė agresija, dažnai nesąmoninga, įveikiama tokiu būdu.

Kita teorija aiškina, kad pasirinkimą lemia dienos nuotaika. Jei diena buvo sėkminga, be streso, žmogus linkęs pasirinkti nuotaikingesnį žaidimą. Jei buvo patirtas stresas, žmogus, norėdamas jį įveikti, renkasi agresyvesnį žaidimą.

 

 

Šaltinis: LRT Radijas

 

Palikite komentarą