Kodėl bakterijos tampa atsparios antibiotikams?

Bakterijų rezistentiškumas antibiotikams pradėjo sparčiai plisti vos pradėjus plačiai taikyti antibakterinę terapiją, o visiško bakterijų atsparumo antibiotikams grėsmė šiandien yra didesnė, nei kada nors anksčiau. Remiantis preliminariais mokslininkų skaičiavimais numanoma, jog per artimiausius 35 metus bakterijų rezistentiškumas antibiotikams gali tapti daugiau nei 300 milijonų mirčių priežastimi.

 

Nerimą keliančios atsparumo antibiotikams tendencijos

Rezistentiškumas antibiotikams atsirado netrukus, kai buvo pradėti plačiai naudoti antibakteriniai vaistai. Penicilinas buvo įdiegtas į klinikinę praktiką 1943 metais, o jam rezistentiškos bakterijų padermės buvo pastebėtos jau 1946-aisiais. Nors daugelis gram-teigiamų patogenų 1940-aisiais buvo jautrūs penicilinui, po keleto metų daugiau nei 50% Staphylococcus aureus tapo atsparios šiam medikamentui. Šiandien išsivystė daugybė penicilinui atsparių bakterijų – pavyzdžiui, net iki 95% stafilokokų bei 30-50% pneumokokų yra atsparūs šiam antibiotikui. Labai panašios atparumo tendencijos buvo stebimos pasirodžius ir kitų grupių antibiotikams – meticilinui, tetraciklinui, cefalosporinams – jiems rezistentiškos padermės atsirado vos po kelių metų nuo komercinio vartojimo pradžios.

Kaip išsivysto bakterijų rezistentiškumas antibiotikams?  1 – Sergančiojo organizme yra daugybė bakterijų, sukėlusių ligą. Kelios iš jų gali būti atsparios antibiotikams (pavyzdžiui, dėl jose įvykusių spontaninių mutacijų); 2 – Antibiotikai sunaikina ligą sukeliančias bakterijas bei dalį natūralios organizmo mikrofloros; 3 – Sunaikinus kitas bakterijas ir nelikus konkurencijos rezistentiškos vaistams bakterijos ima sparčiai daugintis, jos gali būti perduotos kitiems žmonėms; 4 – Bakterijos rezistentiškumo genus gali perduoti kitoms bakterijoms.

Kaip išsivysto bakterijų rezistentiškumas antibiotikams? 1 – Sergančiojo organizme yra daugybė bakterijų, sukėlusių ligą. Kelios iš jų gali būti atsparios antibiotikams (pavyzdžiui, dėl jose įvykusių spontaninių mutacijų); 2 – Antibiotikai sunaikina ligą sukeliančias bakterijas bei dalį natūralios organizmo mikrofloros; 3 – Sunaikinus kitas bakterijas ir nelikus konkurencijos rezistentiškos vaistams bakterijos ima sparčiai daugintis, jos gali būti perduotos kitiems žmonėms; 4 – Bakterijos rezistentiškumo genus gali perduoti kitoms bakterijoms.

Manoma, jog kone daugiausiai problemų dėl rezistentiškumo sukeliantys mikroorganizmai yra Staphylococcus aureus bei meticilinui rezistentiškas S. aureus (MRSA). Vos pasirodžius meticilinui rinkoje 1960 metais, atsparios MRSA padermės jau buvo pastebėtos 1961 metais, o 1997-aisiais jų paplitimas siekė net 43%. Dėl taip sparčiai plintančio atsparumo pacientų gydymo antibiotikais rezultatai yra nebe tokie efektyvūs, o gydymo išlaidos nuolat didėja siekiant skirti vis naujus antibiotikų derinius didesnėmis dozėmis.

 

Rezistentiškumo vystymosi mechanizmas

Platus ir dažnai netikslingas antibiotikų naudojimas lemia spartų bakterijų rezistentiškumo antibiotikams vystymąsi. Vartojant antibakterinius vaistus yra sunaikinamos organizme besidauginančios patogeninės bakterijos, taip pat ir dalis natūralios mikrofloros. Deja, kai kurios bakterijos gali įgyti rezistentiškumo antibiotikams genus – pavyzdžiui, dėl spontaniškai įvykusios mutacijos. Šių bakterijų antibiotikas neveiks, o nelikus aplinkoje kitų mikroorganizmų jos ims sparčiai daugintis. Taip išsivysto rezistentiškų bakterijų padermė, kuri gali būti perduodama kitam žmogui ir sukelti infekcinį susirgimą, kurio nebepavyks išgydyti anksčiau vartotu antibiotiku.

Rezistentiškų antibiotikams bakterijų išplitimas. Rezistentiškos antibiotikams bakterijos: A – plinta per maistą, nes naminiai gyvuliai gauna antibiotikų ir jų organizme išsivysto rezistentiški mikroorganizmai; B – gali būti perduodamos nuo žmogaus kitam asmeniui.

Rezistentiškų antibiotikams bakterijų išplitimas. Rezistentiškos antibiotikams bakterijos: A – plinta per maistą, nes naminiai gyvuliai gauna antibiotikų ir jų organizme išsivysto rezistentiški mikroorganizmai; B – gali būti perduodamos nuo žmogaus kitam asmeniui.

Šiandien antibakteriniai preparatai yra vieni dažniausiai gydytojų skiriamų medikamentų. Deja, beveik pusė antibiotikų yra skiriami gydyti peršalimą, viršutinių kvėpavimo takų infekciją bei bronchitą – būkles, kurias dažniausiai sukelia virusai ir kurioms gydyti antibiotikai yra neindikuotini. Siekiant mažinti antibiotikų atsparumo vystymąsi toks neatsakingas antibiotikų skyrimas turi būti nedelsiant sustabdytas.

 

Naujų antibiotikų sukuriama vis mažiau

Vos pradėjus taikyti antibiotikus klinikinėje praktikoje penktame bei šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo atrasta net 12 naujų antibiotikų klasių. Tai buvo intensyviausias ir produktyviausias šių medikamentų tyrinėjimo etapas. Vėlesniais dešimtmečiais pasirodė dar 7 naujos jų klasės, o paskutinioji buvo atrasta 1980-aisiais. Deja, ši antibiotikų tyrimų ir atradimų klestėjimo era baigėsi 1990-2000 metais, kai į klinikinę praktiką buvo įdiegta vos keletas naujų vaistų. Nors antibakterinių medikamentų tyrimai nesustoja, jau kurį laiką mokslininkai nebeatranda naujų antibiotikų klasių, o senosios papildomos pavieniais naujais vaistais, kurie veikia jau žinomais mechanizmais. Naujų antibiotikų kūrimo sunkumai yra siejami su kliūtimis, iškylančiomis atliekant klinikines studijas, taip pat tam tikrais ekonominiais trukdžiais. Didelės farmacijos kompanijos dažnai labiau susitelkia ties pelningesnėmis, mažiau mokslinių bei ekonominių iššūkių keliančiomis sritimis – kardiologija ar onkologija.

 

Bakterijų rezistentiškumo antibiotikams pasekmės

Bakterijų rezistentiškumas antibiotikams kasdien tampa vis rimtesne medicinine, socialine bei visuomenės sveikatos problema. Kasdien daugėja nesėkmingo gydymo antibakteriniais vaistais atvejų, nepasisant taikomo intensyvaus gydymo dažnesnės blogos pacientų išeitys, taip pat pastebimas ir didėjantis mirtingumas. Kadangi monoterapija vienu antibakteriniu preparatu vis dažniau esti nepakankama, gydytojai priversti skirti įvairių antibiotikų derinius. Taip pat didėja ir gydymo išlaidos.

Siekiant sustabdyti šias nepageidaujamas tendencijas svarbu tikslingai skirti optimalias antibiotikų dozes – atsižvelgiant į numanomą sukėlėją ar atlikto pasėlio tyrimo rezultatus. Taip pat vos pasirodžius naujiems antibiotikams nepaprastai svarbu nustatyti griežtas jų vatojimo indikacijas bei tam tikrus jų skyrimo apribojimus.

 

 

Komentarų nėra