Kodėl mums reikalingi virusai?

Milijonų metų senumo virusai, kuriuos „paveldime“ kaip vieną iš evoliucijos produktų, atlieka labai svarbų vaidmenį sudėtinoje žmogaus smegenų veikloje. Lund, Švedija) universiteto mokslininkų teigimu, jau seniai buvo žinomas faktas, kad seniai neveikūs retrovirusai sudaro maždaug 5 proc. žmogaus DNR. Tai – evoliucijos produktas, susiformavęs per milijonus metų. Tačiau iki šiol manyta, kad iš senų virusų sudaryta DNR dalis yra tarsi šiukšlė – organizmo veikimui neturinti jokios reikšmės, rašo sciencedaily.com.

 

Retrovirusų svarba

Tyrime, kurį atliko Johano Jakobssono vadovaujama komanda, įrodyta, kad milijonų metų senumo retrovirusai visgi stipriai prisideda prie pagrindinių smegenų funkcijų reguliavimo. Ypač – reguliuojant, kokie genai ir kaip stipriai bus išreikšti. Mokslininkų žodžiais, evoliucijos eigoje virusai tapo labai svarbiu viso mūsų „ląstelių mechanizmo įrenginiu“.

Retrovirusų genomą sudaro RNR. Šie virusai gali sukurti savo RNR genomo dvigrandes DNR kopijas, kurios gali būti integruotos į ląstelių šeimininkių chromosomas (pvz., ŽIV). O integruotos į ląstelės šeimininkės genomą genetinės madžiagos ekspresija gali būti ilgalaikė. Tačiau šie svetimi genai įsiterpia nespecifiškai ir gali įsiterpti į svarbų geną ir taip sukelti jo mutaciją arba „išjungimą“.

Retrovirusai negali patekti į ląstelės branduolį pro intaktinę branduolio membraną, todėl jie infekuoja tik aktyviai besidalijančias ląsteles (dalindamasi ląstelė laikinai praranda branduolį supančią membraną). Todėl jie negali būti naudojami kaip vektoriai nesidalijančiose, pavyzdžiui, nervų ar raumenų ląstelėse. Tačiau gebėjimas infekuoti tik besidalijančias ląsteles, gali būti panaudotas kovai su vėžinėmis ląstelėmis – į greitai besidalijančias vėžines ląsteles gali būti įterpti “genai savižudžiai”, kurie sukelia šių lastelių mirtį, taip pat kitokie genai, koduojantys vaistus nuo vėžio.

 

Atskleidžia informaciją apie smegenis

Kodėl virusai daugiausiai veikia smegenyse – mokslininkai kol kas tiksliai paaiškinti negali. Gali būti todėl, kad nervinėse ląstelėse negali formuotis augliai, o visų kitų rūšių ląstelėse – gali.

„Virusai turi svarbesnių ir mažiau svarbių funkcijų daugybėje rūšių. Tikimės, tai padės nustatyti, kodėl visos jos tokios skirtingos“, – viliasi J. Jakobssonas.

Mokslininkai nustatė, kad nervinės ląstelės naudoja sudėtingus molekulinius mechanizmus, kurie kontroliuoja retrovirusų aktyvavimo procesus. Tai ne tik esą suteikia naujos informacijos apie tai, kaip funkcionuoja nervinės ląstelės, bet ir gali padėti nustatyti, kaip atsiranda tam tikros nuo genų priklausančios smegenų ligos ir pan.

„Tikiu, kad surinkta informacija suteiks galimybę daugiau sužinoti apie smegenų ligas, priklausančias nuo genų“, – sako J. Jakobssonas.

 

 

 

Šaltinis: technologijos.lt