Kokie gyvenimo būdo pokyčiai reikalingi sergant gastroezofaginio refliukso liga?

Gastroezofaginis refliuksas yra normalus fiziologinis reiškinys , kurį pavalgę jaučia daugelis žmonių. Tačiau gastroezofagilio refliukso liga (GERL) – tai patologinė būklė, kai skrandžio turinio refliuksas sukelia nemalonius ir varginančius simptomus, o ligai užsitęsus – įvairias komplikacijas.

Remiantis tyrimų duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje rėmenį bent kartą per mėnesį patiria apie 50% suaugusių gyventojų. Kasdien rėmuo vargina net apie 7% žmonių, o vyrų bei moterų sergamumas yra labai panašus. Manoma, jog sergamumo GERL didėjimui turi reikšmės mitybos pasikeitimas (dažnesnis greito maisto vartojimas), nutukimas, palaipsniui ilgėjanti gyvenimo trukmė.

Gastroezofaginį refliukasą sukelia apatinio stemplės sfinkterio tonuso sumažėjimas ir dėl to atsirandantis protarpinis stemplės rauko atsipalaidavimas. Varginančių simptomų atsiradimą lemia ir susilpnėjusi stemplės gleivinės apsaugos sistema.

H. pylori bakterija gali lemti lėtinio gastrito, opų ar net navikų išsivytymą. Tačiau iki šiol nėra nustatyta aiškaus ryšio tarp H. pylori infekcijos ir GERL, tad H. pylori eradikacija nepalengvina GERL simptomų. (fitmenover40.com nuotr.)

Liga gali sukelti ne tik stemplės, bet ir kvėpavimo takų pažeidimus

GERL gali pasireikšti tipiniais bei netipiniais simptomais. Įrodyta, kad GERL simptomų intensyvumas bei gyvenimo kokybė neturi ryšio su stemplės uždegimo buvimu ir jo sunkumo laipsniu. Būdingiausi GERL simptomai yra rėmuo, pasireiškiantis deginimo pojūčiu epigasriumo srityje bei už krūtinkaulio. Taip pat neretai pacientams pasitaiko skrandžio turinio regurgitacija į stemplę, ypač pavalgius ar pasilenkus. Sergantieji GERL kartais skundžiasi ir sunkumu ryti, užstrigusiu kąsniu, jaučiamu už krūtinkaulio. Šis požymis gali išsivystyti dėl stemplės susiaurėjimo ar jos motorikos sutrikimo.

Jei liga progresuoja ir pažeidžia kitus organus, galimi netipiniai GERL simptomai. Vienas dažniausių – tai rytinis balso užkimimas ar laringitas, atsirandantis dėl rūgštaus skrandžio turinio sukeliamo balso klosčių pažeidimo. Dėl tos pačios priežasties galimas ir dantų emalės pakenkimas ar deginimo pojūtis burnoje. Kartais GERL sukelia ir sunkesnius kvėpavimo takų pažeidimo simptomus – tokius  kaip bronchinė astma, lėtinis obstrukcinis bronchitas ar net apsiracinė pneumonija.

GERL diagnozuojama remiantis anamneze ir instrumentiniais tyrimais

Besiskundžiančiam varginančiais refliukso simptomais pacientui rekomenduojama atlikti instrumentinius tyrimus, norint nustatyti tikslią GERL diagnozę ir galimas ligos sukeltas komplikacijas. Neretai indikuotina ezofagogastroduodenoskopija siekiant įvertinti stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegiminius pakitimus. Visgi uždegiminiai stemplės gleivinės pokyčiai stebimi tik 50% GERL atvejų. Šis tyrimas svarbus ir todėl, kad jo metu atmetama opaligės diagnozė.

Siekiant nustatyti stemplės pH pokyčius galima atlikti ambulatorinę stemplės 24 valandų pH-metriją. Stemplės sfinkterių tonuso ir peristaltikos sutrikimus gali padėti diagnozuoti stemplės manometrija. Jei pacientą vargina sutrikęs rijimas, tikslinga atlikti ezofagografiją su kontrastiniu bario tirpalu. Šiuo tyrimu galime nustatyti stemplės susiaurėjimą (striktūrą) arba stemplės diafragminę išvaržą.

Gyvenimo būdo pokyčiai sergant GERL

Gyvenimo būdo pokyčiai yra vienas esminių GERL gydymo aspektų. Svarbu keisti maitinimosi įpročius. Rekomenduojama vengti gastroezofaginį refluksą sukeliančių maisto produktų: alkoholio, riebių ir aštrių patiekalų, šokolado, pipirmėtės. Taip pat nerekomenduojama gerti daug rūgščių gėrimų: apelsinų sulčių, raudonojo vyno, kolos, karštos kavos ar arbatos. Šarminės terpės seilės neutralizuoja rūgštinį skrandžio turinį, tad patariama čiulpti ledinukus ar kramtyti gumą, siekiant suintensyvinti seilių sekreciją.

Esant viršsvoriui ar nutukimui rekomenduojama mažinti svorį. Reikėtų valgyti dažniau, tačiau mažesnėmis porcijomis bei neužkandžiauti prieš miegą. Pavalgius rekomenduojama eiti miegoti ne mažiau kaip po trijų valandų. Svarbi ir miegojimo padėtis – rekomenduojama miegant pakelti galvūgalį apie 10 – 15 cm. Tai ypač naudinga, jei vyrauja naktiniai GERL simptomai ar dažnai pasikartoja balso užkimimas bei kosulys.

Skrandžio rūgštingumas mažinamas ir medikamentais

Geriausiai daugeliui pacientų žinomi H2 receptorių blokatorių grupės vaistai (pvz., Raniberl) tinkami tik lengvoms GERL formoms gydyti. Taip pat šie vaistai efektyviai slopina naktinę skrandžio rūgšties sekreciją. Visgi pastaruoju metu pripažįstama, kad GERL simptomamas palengvinti ir gydyti pirmojo pasirinkimo vaistai šiuo metu yra protonų pompos inhibitoriai. Omeprazolis, Ezomeprazolis ir kiti šios vaistų grupės atstovai skiriami tiek GERL paūmėjimui gydyti, tiek kaip palaikomoji (ilgalaikė) terapija, siekiant išvengti ligos recidyvų. Šie vaistai gali būti vartojami ir „pagal poreikį“, kai pajutęs nepageidaujamus ligos simptomus pacientas pradeda vartoti medikamentus mažiausiomis dozėmis, kol minėti simptomai išnyksta.

Neretai papildomai skiriama ir virškinamojo trakto motoriką gerinančių vaistų – metoklopramido ar domperidono. Kiek rečiau vartojami skrandžio rūgštį neutralizuojantys preparatai – aliuminio ar magnio druskos.

Chirurginė intervencija reikalinga retai

Nedidelei daliai pacientų liga gali progresuoti ir lemti striktūrų (stemplės susiaurėjimų) ar kitų stemplės pažeidimų išsivystymą. Jei gyvenimo būdo pokyčiai bei gydymas vaistais (mažiausiai 6 mėnesius) nepakankamas, galimas ir chirurginis GERL gydymas. Jo pagrindinis tikslas atstatyti apatinio stemplės sfinkterio funkcionalumą, sukuriant naują vožtuvą tarp stemplės ir skrandžio. Ši operacija paprastai atliekama minimaliai invaziniu laparoskopiniu būdu. Visgi daugiau nei 80% GERL sergančiųjų liga periodiškai pasikartoja, tačiau neprogresuoja, tad chirurginės intervencijos neprireikia. Dažniausiai nepageidaujamus simptomus efektyviai sumažina tinkamai parinktas medikamentinis gydymas bei teisingi gyvenimo būdo pokyčiai.