Kokios ligos „čempionai“ esame?

Kas antras mūsų šalies gyventojas miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o kas trečias suaugęs žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį. Specialistai pastarąją sveikatos problemą įvardija arterine hipertenzija, liaudyje tai paprasčiausiai vadinama „spaudimu“, būtent šis veiksnys yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių.

 

Nuo ŠKL Lietuvoje mirštama dvigubai dažniau nei kitose ES šalyse

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tebėra pagrindinė mirties priežastis. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties priežasčių. ŠKL apima visą intervalą ligų, susijusių su kraujotakos sistemos ligomis, įskaitant išeminę širdies ligą (IŠL) ir galvos smegenų kraujotakos ligas.

Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono, Europos Sąjungos (ES) šalyse – 1,9 milijono žmonių . ŠKL sudarė 36 proc., IŠL – 13 proc. visų mirčių ES šalyse. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai (56 proc.) daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse – Lietuvos vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus, Lietuvos kardiologų draugijos prezidento, Europos kardiologų draugijos, Europos hipertenzijos draugijos, Amerikos kardiologų kolegijos nario prof. Rimvydo Šlapiko, pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

„Širdies ir kraujagyslių susirgimai – didelė ligų grupė, o viena skaudžiausiai „smogiančių“ ligų yra išeminė širdies liga, kurią lemia širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozė, galinti pažeisti kraujagysles ne tik širdyje, bet ir smegenyse bei stambiose žmogaus organizmo arterijose. Išeminės širdies ligos ir jos priežasties –daugialypės, jų rizikos veiksniai buvo jau įvardinti. Iš esmės šios ligos – lėtinės, gali atsirasti anksti ir vystytis visą žmogaus gyvenimą, ankstyvose stadijose nesukeldamos jokių simptomų, vėliau – širdies skausmus, dusulį, ritmo sutrikimus.

 

Liga neatsiranda iš niekur

Skaudžiausia, kad mums ne visada pavyksta nuspėti ūminės ir labai pavojingos šios ligos stadijos – miokardo infarkto, kurį lemia susiaurėjusios širdies vainikinės arterijos užsikimšimas krešuliu. Nepavykus laiku suteikti pagalbos – skubiai atgabenti paciento į ligoninę ir atverti kraujagyslės, netenkama dalies širdies raumens, dėl ko atsiranda kiti simptomai – širdies nepakankamumas, aritmijos, staigios mirties grėsmė“, – pažymėjo prof. R. Šlapikas.

Jo teigimu, labai svarbu suprasti, jog ŠKL ir minėtos grėsmingos būklės neatsiranda iš niekur.

„Jas lemia ilgalaikis rizikos veiksnių – padidėjusio kraujospūdžio, padidėjusios cholesterolio koncentracijos, rūkymo ir kitų rizikos veiksnių poveikis. Beje, šis poveikis lieka ir po įvykusio miokardo infarkto ar insulto, todėl rizikos veiksnių gydymas būtinas visą paciento gyvenimą. Būtina žinoti, jog kraujospūdžio padidėjimas yra ne tik išeminės širdies ligos rizikos veiksnys. Nekontroliuojamas kraujospūdis  pažeidžia širdį  tiesiogiai, vystosi hipertenzinė širdies liga. Didžiulė žala padaroma ir stambiosios arterijoms, ir kitiems vadinamiems „organams taikiniams“ – inkstams ir smegenims“, – pabrėžė kardiologas.

Jo teigimu, ŠKL galima įsivaizduoti kaip visą gyvenimą besitęsiantį procesą – nuo rizikos veiksnių, lėtinės „organų taikinių“ pažaidos, ūmių būklių (infarkto ir insulto) iki ligos komplikacijų ir išeičių.

„Laikotarpis iki ligos simptomų gali būti pakankamai ilgas, kada mes turime „šansą“ pirmiausiai ją nuspėti dar neišsivysčius simptomams (pirminė prevencija) ir intensyviai stabdyti žmogui susirgus (antrinė prevencija). Vadinasi, mes galime įsiterpti bet kurioje šio tęstinio proceso dalyje ir, be abejo, juo anksčiau, juo geriau. Pasaulinėje mokslo erdvėje šis ligos vystymosi procesas vadinamas „cardiovascular continuuum“ – žodyne „continuum“ verčiama kaip nepertraukiama seka.“ , –  sakė prof. R. Šlapikas. – Tai reiškia, jog mes stengiamės sustabdyti arba sulėtinti ŠKL progresavimą visose šio proceso grandyse.“

 

Pranešimas spaudai

 

Palikite komentarą