Kombinuotas krūties vėžio gydymo būdas iš karto sieks kelių tikslų

Krūties vėžio gydymas išlieka sudėtinga užduotimi medikams, tačiau Gdansko universiteto Biologijos fakulteto mokslininkai bando atrasti naują būdą šiai ligai įveikti, dalinasi portalas lsveikata.lt.  Jo esmė – tradicinių vaistų taikymas kartu su natūraliomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Specialistai teigia, jog taip gali būti ne tik stabdomas vėžinių ląstelių plitimas, bet ir sumažinamas šalutinis vaistų poveikis. 

 

Panaudos daržoves

„Šiuo metu kai kurios taikomos terapijos neduoda laukiamų rezultatų, nes vėžinės ląstelės kartais tampa atsparios vaistinių preparatų poveikiui. Dažnai iš pradžių dėl medikamentų poveikio susitraukusios vėžinės ląstelės, praėjus tam tikram laikui plinta toliau. Kodėl? Nes vis daugiau jų įgyja atsparumą skiriamiems vaistams. Tai ne tik paskatina ligos plitimą, bet ir vėžio židinių metastazes į kitas vietas. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. 25-30 proc. atvejų pastebime padidėjusių HER2 baltymo kiekį. Dėl to neretai moterys išgirsta liūdnas prognozes – atsiranda didesnė vėžio ląstelių metastazės rizika, mažėja gyvenimo trukmė“, – sako universitete dirbanti Angelika Kačinska.

Šiuo metu mokslininkė aiškinasi, kaip vėžines ląsteles veikia kombinuotas gydymas.

„Bandau ištirti dviejų tipų junginių poveikį vėžinėms ląstelėms, kurios gamina HER2 baltymą. Stebiu, kaip plačiai terapijoje naudojami vaistai sąveikauja su biologiškai aktyviais junginiais – izotiocianatais. Jų randama mums įprastose daržovėse – Briuselio, žiediniuose kopūstuose, brokoliuose arba garžgarstėse“, – aiškina A.Kačinska.

Tyrimo naujovė yra ta, jog toks kombinuotas gydymas siekia iš karto kelių tikslų. Pirmiausia – paveikti vaistams neatsparias vėžines ląsteles, antra – sustabdyti medikamentams atsparių ląstelių tolesnį plitimą.
 

Nuteikia optimistiškai

„Tai turi būti dvigubas smūgis. Testuoju kelias junginių kombinacijas. Kiekvienu atveju paimu nedidelį kiekį įprasto medikamento ir sumaišau jį su vienu izotiocianatų. Mažesnį vaisto kiekį paimu tikslingai, mat šiuo metu pacientams skiriamos jo dozės sukelia nemažai šalutinių poveikių – karščiavimą, bėrimą, vėmimą arba net gali paveikti širdį. Mano tikslas – padidinti gydymo efektyvumą, bet kartu ir sumažinti nepageidaujamus reiškinius. Tiesa, turiu pripažinti, jog laukia dar ilgas kelias, kol galėsiu tyrimą pritaikyti praktikoje – išbandyti su pacientėmis. Tačiau iki šiol gauti rezultatai nuteikia optimistiškai“, – sako mokslų daktarė.

Šiuo metu mokslininkė bandymus atlieka su laboratorijose išaugintomis vėžinėmis ląstelėmis.

„Ankstesni tyrimų rezultatai rodė, jog kai kurie tzotiocianatai ne tik užkerta kelią vėžinių ląstelių susidarymui, bet ir turi priešvėžinį poveikį – slopina jų tolesnį formavimąsi. Tačiau niekas anksčiau nebandė šių medžiagų maišyti su įprastais medikamentais ir taip sukurti kombinuotą terapiją“, – aiškina A.Kačinska.

Mokslininkė įsitikinusi, jog jos tyrimai jau šiuo metu duoda teigiamų rezultatų:

„Kombinuotas gydymas skatina greitesnę vėžinių ląstelių „mirtį“. Mano tyrimai rodo, jog tokių junginių taikymas terapijoje duoda daug didesnę naudą, nei kiekvieno jų atskirai. Bent jau tuo galėjau įsitikinti dirbdama su laboratorijoje užaugintomis ląstelėmis. Tolesnis žingsnis – bandymais su laboratoriniais gyvūnais. Juo atlikusi galėsiu įsitikinti, ar kombinuotas gydymas duoda reikiamą naudą. Jei hipotezė pasitvirtins, ateityje turėsime galimybę vaistų ir izotiocianatų junginį taikyti ir klinikiniuose bandymuose su žmonėmis“, – planus dėlioja A.Kačinska.

Kombinuoto gydyto tyrimai gali stipriai pasitarnauti kuriant naujos kartos medikamentus, skirtus tiek sustabdyti pirminio naviko formavimąsi, tiek ir užkirsti kelią vaistams atsparių vėžinių ląstelių susikūrimui.

 

Komentarų nėra